Septintus metus skaičiuojančią partnerystę su Hiracukos miestu Japonijoje Kaunas sustiprino oficialia susigiminiavimo sutartimi. Merų parašais įtvirtintas siekis toliau plėtoti miestų tarpusavio ryšius bei mainus sporto, švietimo ir kultūros srityse, keistis gerosiomis patirtimis. Tai jau penkta sutartis tarp Lietuvos bei Japonijos savivaldybių ir antrasis toks bendradarbiavimas Kaunui.
„Parašais oficialiai patvirtiname tapimą giminingais miestais. Norėčiau, kad švietimo mainuose sukauptą patirtį panaudotume plėtodami bendradarbiavimą ir kitose srityse. Tikiuosi, kad, mokydamiesi vieni iš kitų ir dalindamiesi gerąja patirtimi, kartu augsime bei stiprinsime mūsų ryšius.
Šio vizito metu aplankiau įžymias Kauno vietas, apžiūrėjau istorinius pastatus, grožėjausi miesto panorama ir visur buvau labai šiltai sutiktas. Man didelė garbė, kad Hiracuka susigiminiavo su tokiu nuostabiu miestu. Nuoširdžiai laukiu, kada artimoje ateityje galėsiu sutikti svečius iš Kauno Hiracukoje“, – Kauno pilyje per iškilmingą ceremoniją kalbėjo praėjusią savaitę su delegacija Kaune viešėjęs Hiracukos meras Katsuhiro Ochiai.
Japonų kultūra tapusi neatsiejama Kauno gyvenimo dalimi. Apie tai primena Laisvės alėjoje stovintis paminklas diplomatui Čijunei Sugiharai, kasmetiniai Japonų dienų renginiai, gražia tradicija tapęs sakurų sodinimas miesto erdvėse.
Kauno moksleiviai tęsia bendrus projektus su bendraamžiais iš Hiracukos, daugiau kaip 3 tūkst. vaikų išlankstytų mėlynų ir geltonų origamio gervių „nutūpė“ į bendrą kūrinį „Laisvės sparnai“, šią vasarą tūkstantis mažųjų kauniečių Vienybės aikštėje šoko Tabanata Odori flashmob‘ą. Planuojama, kad masinis mokinių šokis taps kasmetine tradicija.
Hiracukos miesto savivaldybė irgi skiria didelį dėmesį pristatant Lietuvos kultūrą bei istoriją. Kelis kartus vyko renginių ciklas „Lietuvos savaitė“, eksponuotos Kauną reprezentuojančios fotografijų parodos, rengtos pažintinės lietuvių kalbos pamokos ir kitos veiklos. Svečiai iš Japonijos vertina galimybes iš arčiau pažinti šalį, kurioje gyveno ir dirbo istorinė asmenybė – per Antrąjį pasaulinį karą tūkstančius žydų išgelbėjęs diplomatas, Pasaulio tautų teisuolis Čijunė Sugihara.
„Tautų draugystei tūkstančiai kilometrų – ne kliūtis. Tai įrodo ne vienerius metus besitęsianti Kauno ir Hiratsukos miestų partnerystė. Turime nemažai bendro su Tekančios Saulės šalimi – istoriniai įvykiai, Kaune gyvenusios asmenybės, meniniai akcentai gatvėse. Taip pat bendras noras mainytis žiniomis ir gerosiomis praktikomis. Kaunas turi ko pasimokyti iš turtingos japonų patirties. Tikiu, kad ir patys galime daug kuo pasidalinti“, – apie Kauno ir Hiracukos partnerystės svarbą kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasak jo, abipusiai patirčių mainai svarbūs tobulinant švietimo, kultūros, sporto, turizmo, urbanistinės plėtros, miesto tvarkymo bei tarptautinės veiklas.
„Miestų ryšiai prasidėjo prieš septynerius metus, kai Hiracuka buvo paskelbta Lietuvos olimpiečių delegaciją priimančiu miestu per Tokijo olimpines ir parolimpines žaidynes. Nuo to laiko mainai vyksta ne tik sporto, bet ir kitose srityse. Ypač sėkmingai plėtojami tarpmokykliniai ir visuomeniniai kultūros mainai“, – teigia Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki.
Šeštadienio vakarą Kauno pilyje surengtoje ceremonijoje Kauno ir Hiracukos miestų vadovai apsikeitė simbolinėmis atminimo dovanomis. Svečiui iš Japonijos įteiktas menininko Egidijaus Rudinsko grafikos darbas su Kauną garsinančių modernizmo architektūros objektų vaizdais, „vainikuotais“ ąžuolų bei sakurų šakelėmis. Viešnagę Lietuvoje bei giminingą miestą Kauną jam primins ir Vyčio paminklo miniatiūra.
Hiracukos dovana Kaunui – japoniška auksavimo technologija KINPAKU spausdintas kūrinys, vaizduojantis šį Kanagavos prefektūros miestą garsinantį festivalį „Tanabata Matsuri“.
Iki šiol vos keturi Lietuvos miestai buvo susigiminiavę su Japonija: Klaipėda-Kuji, Panevėžys-Toyohashi, Birštonas-Kaga ir Kaunas-Yaotsu. Pastaroji sutartis pasirašyta dar 2019-aisiais.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
