Keturias savaites trunkantis Adventas yra dvasinė kelionė iš nuodėmės tamsos į Dievo šviesą, iš dvasinės tremties į dangaus Tėvynę. Apmąstome nuodėme pažymėtą žmonijos istoriją iki Kristaus ir Gelbėtojo laukimą.
Pranašas Baruchas pasakoja apie Jeruzalę, apsivilkusią gedulo drabužiu, nes jos vaikai ištremti. Tačiau pranašas kviečia džiaugtis, nes Dievas parves jos vaikus į tėvynę: „Dievas džiaugsmingai ves Izraelį, nušviestą savo šlovės, gailestingumo ir teisumo“ (Bar 5, 9).
Psalmininkas vaizdžiai aprašo grįžtančių tremtinių džiaugsmą: „Kai Viešpats Ziono tremtinius parvedė, mums atrodė kaip sapnas. Kaip tuomet juokėsi mūsų burnos ir džiaugsmu spragėjo mūsų liežuvis“ (Ps 126, 1–2).
Šie Senojo Testamento pasakojimai apie grįžtančius į tėvynę tremtinius padeda įsijausti, koks buvo pasaulis iki Kristaus ir kas pasikeitė, kai atėjo Gelbėtojas Jėzus Kristus.
Evangelistas Lukas pristato mums Joną Krikštytoją, kviečiantį žmones daryti atgailą ir laukti Dievo išgelbėjimo: „Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus! <…> Ir visi žmonės išvys Dievo išgelbėjimą“ (Lk 3, 4.6). Atsiliepusius į raginimą atsiversti Jonas atgailos ženklan krikštijo.
Jono Krikštytojo kvietimas taisyti ateinančiam Gelbėtojui kelią aktualus ir mums, besiruošiantiems švęsti Kristaus Gimimą. Ypač aktualus dabartinėje sekuliarioje visuomenėje, kai prieškalėdiniu laikotarpiu visas dėmesys sutelkiamas tik į pramogas ir komerciją.
Bažnyčia Jono Krikštytojo balsu kviečia mus taisyti savo gyvenimo kelią, kad per Kalėdas ne tik prisimintume Kristaus gimimą, bet kad Jėzus iš tikrųjų įžengtų į mūsų gyvenimą. Kvietimas taisyti kelią visų pirma reiškia pašalinti visas kliūtis, trukdančias Kristui gimti ir veikti mūsų širdyse. Todėl Advento metu dera pasitikrinti, ar kartais nereikia ką nors ištiesinti, užpilti, nulyginti, ir pasinaudoti Sutaikinimo sakramentu, kad Kristaus Gimimą galėtume džiaugsmingai švęsti dvasiškai atsinaujinę – pašalinę iš širdies visas nuodėmės kliūtis.
Per Adventą sugrįžę po kasdienių darbų draugaukime ne tik su televizoriumi, bet ir su gera dvasinio turinio knyga, ypač Šventuoju Raštu, nes nuo to, kuo maitinsime savo dvasią, priklausys, kaip švęsime Jėzaus Gimimą. Reikia pastangų atsitverti nuo pasaulio triukšmo, ir šitai galime padaryti tik mes; be mūsų niekas kitas šito nepadarys.
Advento metu bažnyčiose yra organizuojamos rekolekcijos. Tai gera proga dvasiškai atsinaujinti – nepraleiskime jų! Šv. Mišios yra pats tikriausias Betliejus, kur gimsta mus mylintis Jėzus ir kur jo artumą galime realiai išgyventi. Būtų nuostabu, jei per Adventą Jėzaus artumoje pabūtume ne tik sekmadienį.
Kiekvieną iš jūsų noriu palydėti apaštalo Pauliaus žodžiais: „Meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu išmanymu, kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas vertingiau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto Kristaus dieną, pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo garbei ir šlovei“ (Fil 1, 9–11).
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
