2021 05 05
Šiandien vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su Slovėnijos vidaus reikalų ministru Aleš Hojs. Susitikimo metu Slovėnijos ministras pristatė būsimo Slovėnijos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus.
Nuo šių metų liepos 1 d. pirmininkavimą ES Tarybai iš Portugalijos perimanti Slovėnija savo pirmininkavimo programos vidaus reikalų dalyje įvardino šiuos svarbiausius prioritetus: integruotą migracijos valdymą, Šengeno erdvės stiprinimą, aukšto saugumo lygio ES užtikrinimą, o svarbiausiu regioniniu prioritetu įvardino Vakarų Balkanus.
Vienas daugiausiai dėmesio sulaukusių klausimų susitikimo metu – 2020 m. rugsėjo mėn. Europos Komisijos pristatytas Migracijos ir prieglobsčio paktas. Būsima pirmininkaujanti šalis domėjosi Lietuvos pozicijomis dėl svarstomų teisėkūrinių pasiūlymų. Ypatingas dėmesys skirtas solidarumo aspektui, dėl kurio tarp ES valstybių narių vis dar nėra sutarimo.
„Lietuva nuolat laikėsi pozicijos, kad įvairūs migracijos politikos elementai turi būti taikomi kompleksiškai. Manome, kad reformuota migracijos ir prieglobsčio sistema gali būti tvari tik tuo atveju, jei ji nesukurs traukos veiksnio. Ji turėtų būti sutelkta į neteisėtos migracijos prevenciją ir jos pagrindinių priežasčių šalinimą, o ES agentūrų potencialas turėtų būti maksimaliai išnaudotas siekiant padėti neproporcingą migracijos spaudimą patiriančioms valstybėms narėms“, – teigė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Ministrė pabrėžė, kad Lietuva taip pat visapusiškai palaiko iniciatyvas stiprinti Šengeno erdvės stiprinimą ir saugumo didinimą – veiksminga išorinių sienų kontrolė yra būtina laisvo judėjimo Šengeno erdvėje sąlyga. Lietuva yra atsakinga už vieno ilgiausių ES išorės sausumos sienos ruožo kontrolę – 1070 km. 61% šio sienos ruožo saugumo užtikrinama stebėjimo sistemomis. Lietuva laikosi pozicijos, kad ES sienų apsaugos lygis turėtų būti vienodai aukštas visame perimetre ir skatina idėją nustatyti bendruosius minimalius ES išorės sausumos sienų stebėjimo standartus, kurie teigiamai prisidėtų prie ES migracijos valdymo, padėtų kovoti su kontrabanda ir sustiprintų saugumo aplinką.
Susitikimo metu buvo aptarti ES santykiai su Vakarų Balkanų šalimis.
“Lietuva pripažįsta santykių su trečiosiomis šalimis, įskaitant Vakarų Balkanų partnerius, svarbą. Lietuvos pareigūnai reguliariai dalyvauja Frontex operacijose, kuriose teikia paramą Balkanų šalims. Tačiau pažymime, kad glaudesnis bendradarbiavimas su mūsų Rytų partneriais taip pat turėtų būti prioritetas, ypač atsižvelgiant į politinį nestabilumą ir susijusius iššūkius šiame regione“, – teigė A. Bilotaitė.
Slovėnijos vidaus reikalų ministras A. Hojs padėkojo Lietuvai už atsiliepimą į Slovėnijos policijos prašymą ir 6 Lietuvos policijos pareigūnų delegavimą š. m. gegužės 9 d. – liepos 6 d. patruliuoti Slovėnijos–Kroatijos valstybinės sienos ruože, siekiant efektyvios neteisėtos migracijos kontrolės.
Susitikimo metu ministrė Agnė Bilotaitė taip pat iškėlė klausimą dėl Rusijos Federacijos veiksmų Lietuvos teisėjų, nagrinėjusių 1991 m. sausio 13 d. įvykių Vilniuje bylą, atžvilgiu. Lietuva smerkia tarptautinių teisinių priemonių naudojimą politiškai motyvuotam persekiojimui ir siekia ES lygmens sprendimo, kuris sudarytų sąlygas valstybėms narėms keistis informacija apie politiškai motyvuotas tarptautines paieškas ir apsaugotų ES piliečius nuo sulaikymo ir ekstradicijų. A. Bilotaitė prašė visokeriopos būsimos pirmininkaujančios šalies Slovėnijos paramos šiuo klausimu, o ministras A. Hojs išreiškė pritarimą dėl bendro ES lygmens sprendimo paieškos poreikio.
