Man, likimas lėmė gimti neįgaliai. Sesė dvynė į šį pasaulį išėjo įprastai, o aš be galo sunkiai. Gimiau beveik uždususi ir viso to pasekoje ištiko sunkus cerebrinis paralyžius. Daktarai aišku prognozavo eilines tokių atvejų prognozes, nevaikščiosiu, nekalbėsiu, nieko negalėsiu, tačiau aš vos pradėjusi viską suvokti, visada jaučiau kad bus kitaip. Ir ši nuo vaikystės lydėjusi nuojauta, pasiteisino
Ne, tikrai stebuklingai neišgyjau, tačiau apkeliavau daugybe pasaulio šalių, kopiau aukščiausiais kalnais Airijoje. Lipau net į uolas Lenkijoje, kas dar iki šiol pačiai nelabai suvokiama ir atrodo kaip sapnas. Bet tai, fantastiška realybė. Esu užlipusi ir ant… vinių. Ko nelabai drįstu ir neretas sveikasis. Šiuo metu dirbu ir su teatro profesionalais „SUPERGALIŲ” projekte, Kauno kamerinio teatro projektuose. Turiu daugybe žmonių kurie manimi tiki ir teatro pagalba, labai labai padeda kovoje su negalia.
Daugelis klausia iš kur manyje tiek motyvacijos ir užsispyrimo nepasiduoti šiai klastingai ligai, tačiau atsakymo į šį klausimą pati nežinau. Tiesiog tai yra manyje.
Tiesa, ne visada tokia buvau. Vaikystėje tik svajojau, kad užaugsiu, pasveiksiu, ir tada jau kalnus versiu. Tačiau augau, ir svajonės apie sveikimą bliuško. Tik vėlyvoje paauglystėje ėmiau suvokti, kad tik daug dirbant su savimi, kažką pasieksiu. Ėmiau daugiau dirbti su savo kūnu, mintimis, skaityti skatinančias veikti knygas.
Kaip tik tuo metu, lyg Dievo siustas, į mano gyvenimą įžengė, pantomimos aktorius ir režisierius Virgis Bortkevičius.
Iš pradžių dėl savo negalios smarkiai kaustomų judesių, buvau mandagiai jo nepriimta į buriamą trupę, tuometiniame Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centre. (Dabar, Negalią turinčių asmenų centras „Korys”). Bet tai dar labiau uždegė į ją patekti, ir netrukus vis tiek buvau priimta. Tyliai bet kantriai stengiausi, nors iš pradžių, kaip ir prognozavo vadovas, buvo tikrai beprotiškai sunku. Sunku, net sėdint vežimėlyje, judėti scenoje, o kur dar įsijausti į vaidmenį. Bet pamatęs mano vidų, pirmąsyk parašius elektroninį laiškiuką, Virgis į mane pradėjo žvelgti visiškai kitomis akimis. Nes iki tol, dėl mano sunkios kalbos jis net nesusimastė kiek iš tiesų užsispyrimo ir valios ir gražių minčių manyje yra.
Taip prasidėjo mūsų graži draugystė. Visada atidžiai jo klausiau, kad vaidyba ne tik surepetavimas savo rolės, bet ir nuoseklus darbas su savo kūnu. Tai pradėjo duoti neįtikėtinų rezultatų. Pradėjau gauti netgi pagrindines roles, nors nuo menko jaudulio scenoje labai kaustydavo. Bet mano noras ir užsispyrimas vedė mus į priekį. Vaidinimų metu pradėjau nors kelias sekundes pakilti iš vežimėlio, žengti pirmus žingsnius, nors dėl ligos kaustymo menkučio jaudulio metu, scenoje būti ant kojų atrodė tiesiog neįmanoma. Bet vaidyba man padėjo labai daug pralaužti negalioje..
Beveik 15m prabėgo su neįgaliųjų trupe. Vaidinome ne tik įvairiose Lietuvos kampeliuose, bet ir daugelyje užsienio šalių. Laimėjome įvairių apdovanojimų. Deja pantomimos žanras išties labai nelengvas ir trupėje keitėsi nariai, kol galu gale turėjau po truputi pradėti šiuo keliu eiti viena.
Jau antrus metus laiko einu šiuo keliu su solo pantomima. Tie metai įrodė, kad aš tai galiu. Turėjau nemažai sėkmingų pasirodymų vėlgi ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniame Lenkijos teatrų festivalyje. Jame laimėjau specialų žiūri prizą. Tai paskatino dar labiau tikėti savimi ir nepaisant visų praradimų dar stipriau stengtis dėl scenos.
Labai esu dėkinga nuostabiai Kauno samariečių bendrijai, jos nuostabiai sielai Regitai Yakobchuk Gervytei, padėjusiai mums gauti Lietuvos kultūros tarybos pasitikėjimą manimi ir mano vadovu. Šįmet dėka jos, tikėjomės padaryti dar daugiau, bet užklupęs Korono virusas, šiek tiek pakoregavo planus. Bet vis tiek po truputi padarėme savo. Sukūrėme neeilinį spektaklį kuriame aš viena įkūniju net kelis vaidmenis! Iš pradžių ši vadovo mintis pasirodė nereali, bet mums pavyko! Lietuvos kultūros tarybos parama padėjo vadovo namuose įsirengti mini studiją filmavimui, ko dėka, sukurta spektaklį mes galėjome padaryti audiovizualinį, ir jį saugiai pristatyti Lietuvos, Kijevo, Lenkijos tarptautiniuose neįgaliųjų teatrų festivaliuose , online budu. Labai tikiuosi, ateinantys metai leis pristatyti ir gyvai. Tik mums ateinančiais metais kuriamam dar vienam spektakliui, labai reikėtu asistentės, tai jei tarp skaitytoju atsirastu norinčių, labai laukiame!
