Valstybės atkūrimo šimtmetis skatina susimąstyti, kiek daug visko valstybėje įvyko ir pasikeitė per 100 metų. O ką šimtmetis reiškia žmogui? Šilutėje dabar gyvenanti šimtametė Elena Ūsienė sako esanti dėkinga už kiekvieną rytą ir tai, kad iki pat dabar gali džiaugtis gyvenimu, vaikščioti, susitikti su žmonėmis. Pasak jos, didžiausia ilgaamžiškumo paslaptis – meilė žmonėms, optimizmas ir, tikėtina, sportas.
„Kas man metų tokį kraitį davė, tai aš nežinau, ar Dievas, ar lemtis, ar genetika“, – šypteli Elena, šimtąjį gimtadienį atšventusi dar pernai. Pasak jos, gyvenimo visko būta, ir skaudžių netekčių, ir išgyvenimų, tačiau ji visada mėgusi juoktis, džiaugtis, bendrauti su žmonėmis. Ir dabar Elena svečius visada pasitinka su šypsena ir meile, ir ragina visus nestokoti optimizmo ir mėgautis gyvenimu.
Padėjo sportas
„Eurovaistinės“ vaistininkų aplankyta ir paklausta, kaip tokiai žvaliai ir energingai pavyksta išlikti ir sulaukus 100 metų, E. Ūsienė, svarsto, kad jos ilgaamžiškumui ir energijai net garbiame amžiuje greičiausiai labai padėjo sportas, kurį ji mėgo nuo pat jaunystės. Lauko tenisas, stalo tenisas, kurį žaidė net būdama pensinio amžiaus, taip pat važinėjimas dviračiu, bėgiojimas – visa tai ilgus metus buvo didžiausia aistra.
„Bėgiodavau iš ryto atsikėlusi aplink mokyklos stadioną 5 kartus. Iki pat 90 metų judėjau aktyviai. Labai gailiuosi, kad dabar daug judėti negaliu, bijau griūti. Būčiau sveika, tai aš aplakstyčiau visą Šilutę dabar,“ – sako šimtametė lietuvių ir vokiečių kalbų mokytoja, mokykloje dirbusi 50 metų.
Ji pasakoja visą gyvenimą mėgstanti gryną orą, saulę, vandenį, keliones su šeima prie Baltijos Jūros. „Kai tik galiu, išeinu pasivaikščioti. Ir dabar išeinu. Toks tas mano vaikšiojimas dabar, žinot, išieinu į gatvę iki parduotuvės, nuo parduotuvės į namus pareinu,“ – šypteli Elena.
Su kava, bet be alkoholio
Tačiau ir dabar rytais ji daro makštą, rūpinasi savijauta, imunitetu. „Žuvies taukus geriu su vitaminu D, taip pat vitaminą C. O svarbiausias mano dienos įprotis toks: aš atsikeliu ryte ir išgeriu stiklinę vandens su medumi, medus sumaišytas su cinamonu. Medų reikia išlaižyti užsigeriant vandeniu“ – receptą pasako Elena.
Šimtametė sako valganti viską, nėra išimčių, tiesa, nedideliais kiekiais, po truputį. Kone iki 90 metų pati kruopščiai prižiūrėjo daržą Plikiuose, tad ir daržovių niekada netrūkdavo ant stalo. Rytinės kavos puodelį ji kasdien išgeria iki šiol. Tik štai alkoholio, Elena sako, pirmą sykį paragavusi būdama jau maždaug 50-ies metų ir per visą savo gyvenimą yra išgėrusi gal tik kokį vieną butelį likerio, ne daugiau.
Ragina šypsotis ir būti aktyviems
„Mūsų šimtmetis buvo labai sudėtingas. Juk kiek mes turime atradimų ir kiek praradimų turime. Visas tas šimtmetis buvo be galo sudėtingas ir turtingas mūsų Lietuvių tautai“, – su meile apie Lietuvos istoriją, kurios tokia didele dalimi yra ir pačios Elenos gyvenas, atsiliepia šimtametė.
Jos įsitikinimu, jaunimas yra viso ko pagrindas, ir jam valstybė turi padėti. Tik pačiam jaunimui, pasak jos, panašu trūksta ryžto, energijos, siekių.
„Svarbiausia, ko jaunimui noriu palinkėti, tai optimizmo, optimizmo, optimizmo. Ir nepalikti savo Tėvynės. Reikia dirbti, kad ir sunkiau. Aš pilnai suprantu, kad jaunimui reikia uždirbti, reikia turėti pinigų, bet, man atrodo, ne piniguose laimė,“ – sako Elena.
O štai vyresnio amžiaus žmonėms elegancija ir žavesiu trykštanti Elena pataria nedejuoti ir neužsidaryti tarp keturių sienų – išeiti, bendrauti, susitikti su kaimynais, judėti ir džiaugtis.
„Aš mėgstu juoktis. Mėgstu juoktis labiau nei verkti. Verkiu tik tada, kai yra būtina. Man gyvenimas yra gražus. Džiaugiuosi gyvenimu ir dėkoju Dievui kiekvieną rytą, kad aš atsikėliau, kad galiu eiti, galiu pasidžiaugti, dar pasaulio pamatyti“, – sako E. Ūsienė.
Ji tvirtai įsitikinusi, kad, norintiems sulaukti 100 metų ir daugiau, reikia mylėti gyvenimą, mylėti žmones, nebūti gobšiems, nepavydėti, nestresuoti, visada padėti kitiems ir vertinti kiekvieną minutę.
