Kelionės tarp Vilniaus ir Kauno truks vos 38 minutes, Varšuvą, Rygą ir Taliną traukiniu pasieksime greičiau nei lėktuvu, o Vilniaus oro uostas bus lengvai pasiekiamas Lenkijos ir Latvijos gyventojams. Tai tik kelios pagrindinės naudos gyventojams ir verslui, įrengus projekto „Rail Baltica“ Kaunas–Vilnius jungtis, aptartos nuotoliniame susitikime „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“ su Vilniaus regiono atstovais.
Penktadienį Vilniaus miesto, Elektrėnų, Kaišiadorių, Trakų savivaldos, verslo atstovams ir bendruomenėms pristatyta „Rail Balticos“ geležinkelio linijos Kaunas–Vilnius naudų bei infrastruktūros vystymo apžvalga.
„Geležinkelio ruožas tarp Vilniaus ir Kauno yra daugiausia keleivių pervežantis geležinkelio maršrutas, kuriuo pervežama beveik 1 milijonas keleivių. Nutiesus „Rail Balticą“, ši atkarpa įgis dar didesnę vertę – moderni europinė geležinkelio jungtis su Vilniaus ir Kauno oro uostais sudarys greitą, patogią ir saugią keleivių bei krovinių vežimo alternatyvą, naujas galimybes vietos gyventojams ir verslui“, – susitikimo metu sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Kaunas–Vilnius jungtis ypač svarbi viso globalaus projekto gyvybingumui. Siekiant padidinti šios geležinkelio linijos patrauklumą keleiviams, papildomai bus planuojamos regioninės keleivių stotys bei jungtys su jomis.
„Sprendimas prijungti Vilnių neabejotinai padidino visos „Rail Balticos“ vertę. Anksčiau apie šį geležinkelį kalbėjome daugiau kaip apie jungtį tarp Skandinavijos šalių ir Vakarų Europos, o kartu su linija Kaunas–Vilnius atsiveria logistikos keliai į Rytų valstybes. Tad strateginė šio transporto koridoriaus vertė yra didžiulė“, – kalbėjo „LTG Infra“ „Rail Baltica“ koordinavimo departamento direktorius Arenijus Jackus.
Nutiesus „Rail Balticos“ vėžę, dar didesnės galimybės keliauti atsivers sostinės ir aplinkinių rajonų gyventojams, nes kelionė traukiniu į nemažai didelių miestų bus greitesnė ir patogesnė nei automobiliu ar net lėktuvu. Skaičiuojama, jog geležinkeliu iš Vilniaus Kaunas bus pasiekiamas per 38 min., Panevėžys – per 57 min. Kelionės iki Varšuvos truks apie 4 val., Talino – 3,5 val., Rygos – apie 2 val.
Šiuo metu ruože Kaunas–Vilnius įgyvendinamos teritorijų planavimo veiklos ir jau yra atrinktos keturios alternatyvos, kur galėtų būti tiesiamas „Rail Balticos“ geležinkelis šioje atkarpoje. Šiemet iš jų bus pasirinkta viena alternatyva, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreikius ir kurios pasekmės aplinkai bus mažiausios.
„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu.
Susisiekimo ministerijos ir „LTG Infra“ iniciatyva nuotoliniai projekto pristatymo renginiai balandžio–gegužės mėnesiais buvo suorganizuoti Kauno, Panevėžio, Marijampolės ir Vilniaus regionų, per kurių teritorijas planuojamas „Rail Balticos“ maršrutas, savivaldos, verslo atstovams ir bendruomenėms.
