Europos Parlamentas balsavo už rezoliuciją Dėl Rusijos dezinformacijos ir istorijos klastojimo, siekiant pateisinti savo brutalų karą prieš Ukrainą. (Už – 480; prieš – 56; susilaikė – 48.)
Dokumentą inicijavo neformali parlamentinė grupė „Europos atminčiai“ (ang. „Informal MEP Group on European Remembrance“)
Aiškindama rezoliucijos svarbą, jos pagrindinė iniciatorė EP narė R. Juknevičienė sakė:
„Daugelis mano, jog istorija turi būti palikta istorikams, kad reikia žiūrėti į ateitį. Ši rezoliucija ir yra apie ateitį. Neįvertinti praeities totalitariniai režimai pagimdė agresyvią dabartinio Kremliaus ideologiją, kurią ukrainiečiai vadina rusifašizmu, o pats Kremlius skelbiasi esantys „Russkij mir“ nešėjais“
Pasak parlamentarės, tai, kas vyksta dabar Europos kontinente, nėra kažkoks staiga iš niekur nieko išsiveržęs reiškinys.
„Tai, ko reikalauja Putinas, yra Ribentropo-Molotovo laikų tęsinys, – apie dokumentą kalbėjo R. Juknevičienė. – Valstybių teritorijų užkariavimas ginklu arba priverčiant jas jungtis į „Russkij mir“ orbitą yra būtent skausmingos 20 amžiaus istorijos tęsinys. Ir jeigu mes to nematysim, nesugebėsim teisingai įvertinti grėsmių masto“.
Rezoliucijoje smerkiamas Rusijos režimas dėl sistemingo istorijos – įskaitant su Ribentropo Molotovo paktu susijusią istoriją – klastojimo ir naudojimo, siekiant manipuliuoti Rusijos viešąja nuomone ir pateisinti nusikalstamus veiksmus, tokius kaip neteisėtas brutalus karas prieš Ukrainą.
Pabrėžiama, kad įsiveržimas į Ukrainą – ne izoliuotas veiksmas. Tai tęsinys imperialistinės politikos, kurią taip pat apėmė karai prieš Čečėniją, karinė agresija prieš Sakartvelą 2008 m., Krymo okupacija ir karo Donbase pradžia 2014 m.
Ypač svarbu tai, kad EP pirmą kartą aiškiai įvardijo ir pasmerkė nacionalistinę ir imperialistinę „Russkij Mir“ ideologiją, politiką ir iš jų sekančius agresyvius veiksmus. Rezoliucijoje prabrėžiama, kad ši ideologija yra nesuderinama su tarptautine teise ir Europos vertybėmis.
EP taip pat griežtai pasmerkė bandymus įtvirtinti išskirtines interesų zonas šalių suvereniteto ir teritorinio vientisumo sąskaita kaip nesuderinamus su tarptautine teise, pabrėždamas šių Rusijos bandymų istorinį tęstinumą, siejamą su Molotovo-Ribentropo paktu.
Rusijos Federacija ne tik nesugebėjo prisiimti atsakomybės už sovietų nusikaltimus, bet sąmoningai trukdo atlikti istorinius tyrimus. Tyrėjams neleidžiama patekti į sovietų archyvus. Rusijoje priimti teisės aktai, kuriais taikoma baudžiamoji atsakomybė už tiesą atitinkantį sovietų ir Rusijos nusikaltimų atvaizdavimą. Persekiojamos pilietinės visuomenės organizacijos, tiriančios sovietų nusikaltimus, šlovinamas stalinistinis totalitarizmas.
„Nebaudžiamumas ir istoriniais faktais paremtų viešų diskusijų bei švietimo trūkumas prisidėjo prie dabartinio Rusijos režimo gebėjimo atgaivinti imperialistinę politiką ir panaudoti istoriją nusikalstamiems tikslams“, – teigiama dokumente.
Rezoliucijoje remiamas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vykdomas tyrimas dėl įtariamų Rusijos karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido.
Pakartojamas raginimas įsteigti specialųjį tribunolą, kuris tirtų ir patrauktų baudžiamojon atsakomybėn už Rusijos Federacijos vadovybės vykdomą agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą.
Primygtinai raginama ES ir jos valstybes nares toliau stiprinti bei koordinuoti savo pastangas, siekiant greitai ir griežtai kovoti su Rusijos dezinformacija.
Kremliaus Rusijos stačiatikių Bažnyčią (Maskvos patriarchatą) naudoja kaip įrankį paveikti ir kontroliuoti tikinčiuosius Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje, Serbijoje ir kitose šalyse. Dokumente tai smerkiama.
Rezoliucijoje išreiškiamas siekis, kad ES ir jos valstybės narės skatintų geriau pažinti ir suprasti europiečių žmogiškąsias kančias, kurias XX amžiuje patyrė dėl sovietinio režimo. Todėl raginama prisiminti ir gerbti sovietų režimo vykdytų nusikaltimų: masinių trėmimų, įskaitant Krymo totorius ir iš Baltijos šalių, Gulago sistemos, Golodomoro, Katynės ir Aukštutinės Silezijos žudynių aukas.
Raginant valstybes nares daugiau investuoti į švietimą ir mokslinius tyrimus apie bendrą Europos istoriją ir Europos atminimą bei remti projektus, kuriais skatinamas geresnis Europos padalijimo šaltojo karo metu supratimas, dokumentu įtvirtinama parama memorialo XX amžiaus totalitarinių režimų aukoms atminti pastatymui Briuselyje.
Parlamentinę „Istorinės atminties“ grupę sudaro 49 EP nariai iš 6 politinių grupių ir iš 21 ES šalies narės.
