Pono Gabrieliaus Landsbergio kaip užsienio reikalų ministro, vienas pagrindinių siekių šios kadencijos metu yra paveržti prezidento galias, – teigia politologas Dovilas Petkus.
Ministras skeptiškas dėl Lietuvos vaidmens
Taip politologas reagavo reagavo į anksčiau žiniasklaidoje paviešintus pranešimus, kad G. Landsbergis viešai suabejojo G. Nausėdos išsakytu teiginiu, jog Lietuva galėtų būti savotiška tapininke Varšuvos ir Briuselio, kurių santykiai šiuo metu įtempti.
„Aš manau, kad medijavimas yra labai geras pasiūlymas, teisinga kryptis, ne pasakant, kaip turėtų baigtis šie nesutarimai tarp Lenkijos ir Europos Komisijos, o būtent suburta grupė, kuri ieškotų kompromisinio sprendimo. Pasilikimas prie vieno ar kito varianto, kai viena ar kita pusė būtų numanomas nugalėtojas, ko gero, nebūtų tinkamas nei ES, nei Lenkijai“, – trečiadienį žurnalistams prie Vyriausybės sakė G. Landsbergis (BNS citata).
Visgi, G. Nausėdos siūlymas, kad Lietuva galėtų tapti tuo mediatoriumi, užsienio reikalų ministro nuomone, Europos Sąjungoje gali nesulaukti pritarimo, nes Lietuva dėl savo ryšių su Lenkija neva laikoma šališka.
„Ar Lietuva galėtų būti tuo mediatoriumi, aš nesu įsitikinęs. Aš manau, kad ES mes esame vertinami kaip šiek tiek subjektyvūs, dėl mūsų istorinių ryšių ir strateginės partnerystės su Lenkija, ir tos nuomonės iš Lietuvos yra ganai dažnai skambančios, čia reikėtų neutralaus arbitro“, – cituoja G. Landsbergį BNS.
Tokią idėją Lietuvos prezidentas G. Nausėda paskelbė antradienį po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Jis sakė, kad Lenkijos ir ES ginčas dėl Bendrijos teisės viršenybės gali turėti tragiškų pasekmių ir vienintelis kelias išspręsti krizę yra kompromiso paieškos. Prezidentas akcentavo, kad Lietuva yra pasirengusi imtis mediatoriaus vaidmens.
Vykdo atskirą užsienio politiką
D. Petkaus teigimu, toks užsienio reikalų ministro išpuolis atspindi bendrą kurį laiką matomą tendenciją ir neapsiriboja vien santykiais su Lenkija. „G. Landsbergio kaip užsienio reikalų ministro vienas pagrindinių siekių šios kadencijos metu yra paveržti prezidento galias. Galime prisiminti vien diskusiją dėl Europos Vadovų tarybos (EVT), nors anksčiau tokių klausimų net nebuvo (diskusija kilo dėl to ar Vyriausybė nėra dirbtinai nušalinta nuo bet kokio vaidmens joje, – red. past.). Negalėdami susitaikyti su pralaimėjimu prezidento rinkimuose, konservatoriai visais būdais mėgina suvaržyti valstybės vadovą ir neleisti jam keisti D. Grybauskaitės įtvirtintos užsienio politikos krypties ES viduje. G. Nausėda demonstruoja aiškų Lietuvos užsienio politikos posūkį į Vyšegradą ir Vidurio Europą, tuo tarpu tokio bendradarbiavimo su nacionalistiškai nusiteikusiomis jėgomis negalintis pakęsti G.Landsbergis prioritetu laiko „Veidu į Vokietiją” užsienio politiką, kuri buvo vykdomą visą pastarąjį dešimtmetį D. Grybauskaitės valdymo metu”, – nurodo politologas.
Pasak. D. Petkaus. galios troškimas persipynęs su skirtingomis užsienio politikos kryptimis rodo šiandieninės Lietuvos Užsienio politikos šizofreniją. „Prezidentas eina išvien su Lenkija, o ministras Landsbergis su Vokietija ją smerkia, Prezidentas neskuba kritikuoti Vengrijos, o G. Lansbergis tampa iniciatoriumi Vengriją valdančios partijos Fidesz šalinime iš europinės konservatorių liaudies frakcijos,” – primena ekspertas.
Pagal LR Konstituciją prezidentas prendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.
Portalas „kauniečiams.lt” primena, kad išsiskyrus buvusios šalies vadovės D. Grybauskaitės ir buvusio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko požiūriams į užsienio politikos klausimus, šis gana greitai buvo priverstas trauktis iš pareigų.
