Prieš kelerius metus Europos Komisijos (EK) paskelbtas Europos žaliasis kursas numatė strategiją, pagal kurią Bendrijos šalys vystytų žaliąją pertvarką, o iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. Pasiekti šiuos tikslus remiantis žaliojo kurso idėja reiškia, kad reikia rasti harmoniją tarp žmogaus veiklos ir gamtos. Lietuvoje tvaraus verslo sprendimų galime rasti ne vieną. Tačiau kai kurie iš jų gali nustebinti. Štai iš alaus salyklojų gaminama kosmetika, antram gyvenimui jį taip pat prikelia ūkininkai.
Kaip alaus gaminimas praverčia ūkininkams?
„Jeigu mes visi galvotume tik apie gyvenimą čia ir dabar, tikriausiai niekas nesirūpintų atliekų rūšiavimu. Tačiau mums svarbu, kas bus po 5, 10 ar 30 metų, su kokiais iššūkiais susidurs ir jau dabar susiduria žmonija. Kuo galime prisidėti prie ekologiškesnės ateities kūrimo, tą ir darome“, – tvirtina „Carlsberg Group“, kuriai ir priklauso „Švyturys–Utenos alus“, integruotos tiekimo grandinės Baltijos šalyse direktorius Marius Šveistrys.
Didžiausia Baltijos šalyse alaus gamybos bendrovė „Švyturys–Utenos alus“ demonstruoja lyderystę tvarumo srityje ir po gamybos atliekančius šalutinius produktus siunčia antriniam panaudojimui. Pavyzdžiui, po alaus gamybos iš salyklo liekantys salyklojai iškeliauja pas Lietuvos ir Latvijos ūkininkus. Patys ūkininkai tokia partneryste itin patenkinti, mat salyklojai naudojami kaip pašaras gyvuliams, kurie šį, beje, ypač mėgsta.
„Per metus mes prikaupiame apie 16 tūkstančių tonų šio šalutinės gamybos produkto. Iš filtracijos katilų salyklojai automatiniu būdu yra išmetami į lauke esančias talpas, o vėliau išvežiojami ūkininkams. Salyklojų vežančių mašinų pakrovimas vyksta kiekvieną dieną – ne sezono metu per dieną atvažiuoja vidutiniškai 2 mašinos, sezono metu gali būti ir 5-6. Beje, kai kuriais atvejais iš salyklojų galima gaminti net ir biokurą“, – pasakoja M. Šveistrys.
Iš mielių gaminama kosmetika
Salyklojus – ne vienintelis produktas, kuris atgula ne kur nors Lietuvos laukuose, tačiau įgauna prasmę naujuose gaminiuose. Pavyzdžiui, „Švyturio–Utenos alaus“ gamykloje sukaupiamos mielės yra geras šalutinis produktas perdirbimui, todėl gali virsti įvairiais gaminiais.
„Mielės gali būti naudojamos daug kur – ir pašarų papildų gamyboje, gali virsti ir vitaminu B prisotintais papildais žmogui. Mielės taip pat naudojamos kosmetikos pramonėje. Mūsų darykla jų neišmeta“, – sako „Carlsberg Group“ integruotos tiekimo grandinės Baltijos šalyse direktorius.
Tvari darbovietė – tvarūs nama
Šveistrys pabrėžia, kad įmonėje taikomi tvarumo principai – nėra tik gražus fasadas. Bendrovei išties rūpi, kad kiekvienas darbuotojas suprastų ir atliekų rūšiavimo svarbą, todėl gamyklos specialistai reguliariai dalyvauja mokymuose. Be to, kiekvienas darbuotojas žino ir vadovaujasi įmonėje galiojančiais reikalavimais dėl stiklo, plastiko, pakavimo ar kitų medžiagų rūšiavimo.
„Mes tikime, kad toks dėmesys ekologiškai aplinkai formuoja ir darbuotojų įpročius kasdieniame gyvenime, o atliekų rūšiavimą jie nusineša ir namo“, – tikina M. Šveistrys.
„Švyturys–Utenos alus“ savo iniciatyvomis ir išsikeltais tikslais nuolat primena apie būtinybę verslui sekti tvarumo tendencijomis. Nuo 2017 m. bendrovė kartu su „Carlsberg“ įmonių grupe pradėjo įgyvendinti aplinkosauginę tvarumo programą „Kartu link nulio“ (angl. „Together Towards Zero“), kuri pernai buvo papildyta ir pavadinta „Kartu link nulio ir toliau“. Šioje programoje numatyta iki 2025 m. naudoti tik iš atsinaujinančiųjų šaltinių gautą energiją ir iki 2030 m. pasiekti nulinę anglies dvideginio emisiją į aplinką, perpus sumažinti sunaudojamo vandens kiekį. Iki 2040 m. verslas yra užsibrėžęs visame žaliavų, gamybos, transportavimo ir pardavimo cikle nepalikti jokio pridėtinės anglies dvideginio pėdsako.
