Parlamentinės partijos penktadienį Seime pasirašys naują gynybos susitarimą, po dokumentu nebus opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio parašo.
Susitarimą rengusiai grupei vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad šis susitarimas ypatingai svarbus dabartinių geopolitinių iššūkių kontekste, kai reikia užtikrinti nuoseklią gynybos politikos kryptį ir strateginių tikslų įgyvendinimą.
„Džiaugiuosi, jog pavyko rasti sutarimą tarp skirtingas politines pažiūras atstovaujančių partijų. Tai tik dar kartą įrodo, jog visi galime susitelkti fundementaliai svarbiems klausimams, taip valstybes interesus iškeliant aukščiau už bet kokius politinius siekius“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
Numatoma, kad susitarimą pasirašys Darbo partijos laikinasis pirmininkas Viktoras Fiodorovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas Saulius Skvernelis, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Pasirašyme taip pat dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė.
Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis anksčiau BNS yra patvirtinęs, kad nepasirašys naujo gynybos susitarimo, nes nemato prasmės. Gegužę šios partijos taryba nusprendė, kad susitarime dėl gynybos „valstiečiai“ dalyvaus tik gavę valdančiųjų pažadą kol kas nesvarstyti „visuomenę skaldančių“ iniciatyvų. Tokio pažado jiems gauti nepavyko.
Susitarime bus nustatomos trys artimiausio laikotarpio kryptys siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.
Rengiant dokumentą, partijų atstovams nepavyko sutarti dėl siekio įvesti visuotinį šaukimą ir konkretaus gynybos finansavimo procento. Nutarta šiais klausimais apsiriboti abstraktesnėmis nuostatomis.
Vietoj privalomo visuotinio šaukimo dokumente įrašyta, kad siekiant padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius bus nuosekliai didinamas pagal krašto gynybos poreikius, lygiagrečiai vystant alternatyviosios karo tarnybos sistemą.
Susitarime taip pat bus konstatuota, jog šiemet pasiektas ankstesnis įsipareigojimas gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio sumą, tokius asignavimus bus siekiama išlaikyti, o „tolesnis gynybos finansavimas turi būti siejamas su krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikiais“.
Šis susitarimas galios iki 2030 metų.
Lietuvos politikai rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos nutarė Rusijai vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat buvo numatyta 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
Autorė Milena Andrukaitytė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
