Europos sąjungos migrantų deportavimo sistema, dėl jos neefektyvumo, duoda priešingus rezultatus nei planuota – teigiama specialiojoje audito ataskaitoje. Vietoje to, kad atgrasytų migrantus nuo neteisėto Europos sienos kirtimo, ji, priešingai – tai skatina.
Pirmadienį publikuotoje ataskaitoje, Europos audito rūmai skelbia, kad iš 500,000 žmonių, kuriuos buvo įsakyta deportuoti iš ES, tik 29% išvežti į savo kilmės šalis (datuojant nuo 2008-ųjų). Šis skaičius krenta iki 19%, kai skaičiuojame tik migrantus ne iš Europos žemyno šalių.
Vyriausiasis auditorius Leo Brincat žurnalistams teigė, kad „veiksmingos“ deportacijos yra „neatsiejama visapusės migracijos sistemos dalis“.
„Nepaisant to, dabartinėje ES migrantų grąžinimo sistemoje esama ydų, kurios veda prie priešingų rezultatų, nei buvo norėta: nelegali migracija yra skatinama, o ne atgrasoma.“
Pranešimas įspėja, kad bet kokie bandymai priversti migrantų kilmės šalis prievarta pasiimti savo piliečius namo būtų neproduktyvūs.
Nuo pat 2015-ųjų metų, kai daugiau nei milijonas nelegalių migrantų, daugiausia iš Sirijos ir Irako, įžengė į pietines bendrijos šalis, Europos Sąjunga yra giliai susiskaldžiusi klausimu kaip elgtis su nelegalios migracijos srautais.
Tačiau dauguma ES valstybių sutinka, kad svarbiausia kovos su nelegalių migrantų srautais priemonė yra bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, iš kurių ar per kurias vyksta migrantai, ir deportavimas tų, kuriems nepriklauso pabėgėlio statusas.
L. Brincat teigė, kad ši ataskaita paskatins diskusijas apie ES Naująjį Migracijos ir Prieglobsčio Paktą – pernai pristatytą dokumentą, kurio tikslas – sukurti vieningą ES migracijos politiką.
Ataskaitoje minimas ES susiskaldymas migracijos politikos strategijos klausimais – dalis palaiko prievartinius mechanizmus, tokius kaip paramos vystymuisi nemokėjimas ar sankcijos trečiosioms šalims. Tuo tarpu kita dalis palaiko ekonomines paskatas, raginančias trečiąsias šalis bendradarbiauti su ES.
ES Komisija pranešė apie savo planus naudotis vizų politika ir taip raginti trečiąsias šalis susigrąžinti savo piliečius namo. Liepos mėnesį Komisija pagrasino nebeišduoti vizų Irako diplomatams ir pareigūnams, po to kai didžiuliai irakiečių migrantų srautai neteisėtai kirto ES sieną iš Baltarusijos į Lietuvą.
Anot Komisijos, šio žingsnio paskirtis – paraginti Iraką kooperuoti su ES ir priimti iš Europos deportuotus savo piliečius. Skrydžiai iš Irako į Baltarusijos sostinę Minską; kurių dar neseniai buvo po 4 per savaitę, staigiai buvo atšaukti.
Tačiau Brincat‘o nuomone „esmė yra ta, kad mes negalime priversti šalį bendradarbiauti grasindami jai ir reikalaudami paklusnumo. Susitarimas privalo būti naudingas abejoms pusėms ir paremtas, būtinai abipusiu, pasitikėjimu.“
Brincat‘as paragino Komisiją sukurti pozityvias paskatas trečiosioms šalims pasiimti savo piliečius namo, bet pridūrė, kad vizų ribojimai „tam tikromis situacijomis tebebus taikomi.“
