„Nors Užkarpatėje sprogo tik viena rusų raketa, bet ir pas mus nėra dienos, kad nevyktų karo aukų laidotuvės: 50 tūkstančių mūsų vyrų kovoja fronte, 800 žuvo, dar pusė tūkstančio dingo be žinios“, – pasakojo Kauno rajone su delegacija apsilankęs šios Ukrainos apskrities tarybos pirmininkas Volodymyras Čubirko.
Draugystė tęsiasi 8 metus
Kauno rajonas ir Užkarpatės apskritis bendradarbiauja nuo 2015 metų. Politikai kartu globoja bendrą ukrainiečių ir lietuvių vaikų stovyklų projektą. Nemažai nuveikta mezgant kultūrinius, ekonominius ryšius.
Labiausiai į vakarus nutolusi Užkarpatės apskritis yra tarsi Ukrainos langas į Europą ir atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą rytinei šalies daliai.
Lietuvos valstybės dienos proga už ilgalaikę partnerystę ir europietiškų vertybių puoselėjimą meras Valerijus Makūnas savo bičiuliui įteikė pirmo lygio Kauno rajono savivaldybės Garbės ženklą.
Įsiliepsnojus karui, dviejų savivaldybių bendradarbiavimas daugiausia nukreiptas į humanitarinės pagalbos teikimą.
„Jūsų dovanotas visureigis jau sudegė fronte, o štai „greitukės“ ir toliau gelbėja gyvybes. Ačiū ir už tai, kad priglaudžiate mūsų moteris, vaikus, kad jie čia gali saugiai gyventi, mokytis“, – dėkojo V. Čubirko.
Trūko net vandens
Kauno rajone prieglobstį rado beveik du su puse tūkstančio ukrainiečių. Didžiausios jų bendruomenės telkiasi Vilkijoje, Ežerėlyje, Neveronyse, Karmėlavoje, Batniavoje.
O štai Užkarpatės apskrityje pabėgėliai iš Rytų Ukrainos sudaro net 30 nuošimčių: iš 1,2 mln. gyventojų daugiau kaip 400 tūkst. yra pabėgėliai.
Pirmaisiais karo mėnesiais jų buvo dar daugiau. „Įsivaizduokite pasienio miestelį, kuriame gyvena 6 tūkstančiai žmonių, o prasidėjus karui atvykta dar 15 tūkstančių. Kur priglausti vaikus, moteris, neįgaliuosius? Kuo pamaitinti? Pradėjo trūkti net vandens. Tai buvo katastrofa! Jūsų ir kitų šalių atsiųsti pirmieji maisto paketai ir vietos verslininkų parama mus išgelbėjo“,– pasakojo V. Čubirko.
Pabėgėliai buvo apgyvendinti mokyklose, darželiuose, kitose visuomeninės patalpose, tačiau tai visiškai sutrikdė ugdymo procesą.
Rusams okupavus Mariupolį, Užkarpatės sostinėje Užhorode atsidūrė visas žymiojo Mariupolio teatro kolektyvas, čia buvo gabenamos ir muziejinės vertybės iš kitų miestų. „Saugome Ilja Repino, kitų dailininkų kūrybą“, – tvirtino V. Čubirko.
Kai nuo okupantų buvo išlaisvinta Kijevo apskritis, situacija šiek tiek stabilizavosi. „Padedant partneriams pradėjome statyti modulinius namelius, kad vaikai vėl galėtų lankyti mokyklas, renovuojame senus pastatus. Nė vieno žmogaus nepalikome be stogo virš galvos“, – kalbėjo apskrities vadovas.
Kuria reabilitacijos centrą
V.Čubirko Kauno rajono savivaldybės vadovams papasakojo apie 500 vietų reabilitacijos centrą, kurį ukrainiečiai stato kartu su partneriais iš Čekijos, Italijos, kitų valstybių.
„Iš fronto atvežti vaikinai dažniausiai būna be galūnių, kiti po patirtų traumų iš naujo mokosi vaikščioti, todėl labai svarbu jiems padėti“, – teigė V. Čubirko.
Šiam centrui reikėtų 47 gydytojų, o Užkarpatėje kol kas jų yra tik septyni. „Kulautuvoje turime reabilitacijos kliniką, tačiau ji pritaikyta kardiologinėmis ir neurologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Su jūsų krašto medikais esame rengę bendras programas, tad jeigu reikės pagalbos, patarimų steigiant reabilitacijos centrą, esame pasirengę padėti“,– tvirtino susitikime dalyvavęs LSMU profesorius, Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis.
Jam antrino ir buvęs ilgametis Klinikų vadovas, Kauno rajono mero visuomeninis konsultantas Juozas Pundzius. „Yra privačių reabilitacijos klinikų Druskininkuose, Birštone, Palangoje. Kolegos galėtų ne tik pakonsultuoti, bet ir priimti karius reabilitacijai. Manau, kad ir mums reikia plėsti ortopedinės reabilitacijos paslaugas“, – teigė profesorius.
„Esame atviri tolesniam bendradarbiavimui, todėl tarsimės ir stengsimės jums padėti“, – patikino V. Makūnas.
Nuo karo išgelbėjo žirgus
Ukrainiečius domina Kauno rajono patirtis, įgyvendinti projektai, todėl delegacija lankėsi Kačerginės daugiafunkciame centre, stebėjo, kaip lietuviams sekasi spręsti švietimo, socialines problemas.
Pajiesio žirgyne ukrainiečių laukė staigmena: čia juos pasitiko jojimo trenere įdarbinta tautietė Daša Lukašina, o manieže grakščiai šuoliavo iš Ukrainos atgabenti žirgai.
Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokyklos auklėtiniai ypač spėjo pamilti Lavrušą ir Bitnerį. Šie žirgai 2018 metais pozavo Ukrainos skulptoriams Olesiui Sydorukui ir Borysui Krylovui bei lietuviui Arūnui Sakalauskui, sukūrusiems 7 metrų aukščio Vyčio skulptūrą.
Užėjus karui, alkani ir sulysę gyvūnai blaškėsi netoli Kyjivo esančiame žirgyne. Mero V. Makūno pastangomis, tarpininkaujant žurnalistui Viliui Kavaliauskui, jie buvo atgabenti į Kauno rajoną ir dabar leidžia savo dienas Pajiesyje džiugindami vaikus.
Pasakojo šiurpias istorijas
Ežerėlyje Užkarpatės delegacijos laukė dar jautresnis susitikimas: vietos bendruomenė su būriu čia prieglobstį radusių ukrainiečių ant laužo virė šiupinį, vaišinosi šakočiu ir pasakojo savo istorijas.
„Mus okupavo pirmosiomis karo dienomis, – kalbėjo iš Chersono apskrities atvykusi Julija Stapinska. – Turėjome žvejybos priemonių versliuką, namus, bet juose įsikūrė kareiviai. Bėgome kur akys mato, kol atsidūrėme pas jus“.
Natalija Ulianytska Mariupolyje taip pat turėjo namus, bet jie buvo susprogdinti, neliko net pamatų.
Kiti karo pabėgėliai irgi prisiminė okupacijos baisumus. „Esi nesaugus bet kur, net išėjęs į parduotuvę. Daugybė gyventojų dingo be žinios. Teko matyti kaip apduję kareiviai nešiojo nupjautą žmogaus galvą“, – pasakojo siaubingų vaizdų vis dar negalintys pamiršti ukrainiečiai.
Ežerėlio jaunimo ir suaugusiųjų centro vadovė Jolanta Marija Malinauskaitė pastebėjo, kad dauguma ukrainiečių sėkmingai integruojasi: mokosi lietuvių kalbos, noriai dirba įvairius darbus, vaikai mokosi Ežerėlio ir Zapyškio mokyklose. Visi džiaugiasi mero, seniūnijos ir vietos bendruomenės dėmesiu, galimybe gauti įvairių paslaugų. Tam tarnauja ir projektas „Sociokultūrinių paslaugų Ukrainos karo pabėgėliams gerinimas“, kuriame dalyvauja 44 Ežerėlio ir Zapyškio seniūnijose gyvenantys ukrainiečiai.
Meras patikino, kad nelaimės ištiktiems ukrainiečiams dėmesio Kauno rajone nestigs ir ateityje, taip pat pažadėjo pasirūpinti, kad būtų organizuojami lietuvių kalbos kursai, kurių reikia sėkmingai integracijai.
