Artimiausiame posėdyje Kauno miesto taryba spręs dėl pokyčių mokyklų tinkle 2021–2025 m. Atlikus nuodugnias mokinių srautų analizes ir išdiskutavus klausimus su bendruomenėmis, nuo rugsėjo 1-osios siūloma sujungti Dainavos progimnaziją ir Šančių mokyklą-daugiafunkcį centrą, o dabartinei Kauno Suzukio pradinei mokyklai suteikti progimnazijos statusą.
Planas ketveriems metams
Kas ketverius metus Kaune rengiamas bendrasis planas, kuriame numatoma, kokia kryptimi švietimo įstaigų plėtra judės artimiausiu metu. Šiemet surinkti duomenys apie Kauno bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, mokytojų skaičiaus kaitą, mokymosi pasiekimus ir sėkmingumą, mokyklų pastatų būklę, taip pat atlikta švietimo būklės analizė, išskiriant privalumus ir trūkumus, numatant pavojus bei galimybes.
„Nuolat stebime bei vertiname švietimo įstaigų tinklo situaciją, inicijuojame diskusijas tiek su pačiomis mokyklomis, tiek su jų ir aplinkinių mikrorajonų bendruomenėmis. Prieš priimdami bet kokius sprendimus dėl mokyklų pertvarkymo, kalbame, derinamės veiksmus su vietos gyventojais ir bendru nutarimu numatome vienokį ar kitokį scenarijų“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė.
Turima informacija šiemet padiktavo ir dvi naujoves. Visų pirma, nuo rugsėjo 1 d. Kauno Dainavos progimnaziją planuojama prijungti prie Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro su perspektyva, kad 2024 m. ši įstaiga galėtų tapti unikaliu klasikinio ugdymo licėjumi.
Toks sprendimas ypač svarbus Šančiams – dabar šiame mikrorajone nėra nė vienos gimnazijos, todėl šis žingsnis pasitarnaus siekiant užtikrinti dar kokybiškesnes ugdymo paslaugas ir visapusį patogumą tiek mokiniams, tiek jų tėvams.
Ruošiamas klasikinis licėjus
Sujungus dviejų mokyklų patirtį, būtų suformuotas tinkamas pagrindas klasikinio pobūdžio licėjaus kūrimui. Planuojama, kad 2024 m., praėjus būtinus akreditacijos etapus, mieste atsirastų dar viena specializuota analogų neturinti mokykla.
Kartu su Vytauto Didžiojo universitetu jai būtų parengta speciali programa, orientuota į kalbų (net ir klasikinių, pavyzdžiui, hebrajų) mokymą, netradicinių ugdymo metodų, tokių kaip lauko mokykla, taikymą, muziejų, laboratorijos integravimą.
Sprendimui pritaria abiejų mokyklų bendruomenės. Nuo rugsėjo, apjungus įstaigas, mokiniai jokių nepatogumų ar papildomų rūpesčių dėl to nepatirs.
Gera žinia vilijampoliečiams
Pozityvių pokyčių nuo naujų mokslo metų pradžios sulauks ir Kauno Suzukio pradinė mokykla. Suzuki talentų koncepcija bus pradedama taikyti vyresnių mokinių ugdyme – mokyklai tapus progimnazija, rugsėjo 1-ąją duris atvers naujas įstaigos padalinys Vilijampolėje, Stulginskio g. 61. Čia bus pradėtos komplektuoti 5-tos ir 6-tos klasės.
Tokia mokyklos iniciatyva ypač vertinga vilijampoliečiams, kadangi iki šiol šiame mikrorajone progimnazijos nebuvo.
„Džiugu, kad muzikinės krypties mokykla galės veikti ne tik viename mikrorajone. Atidarius naują padalinį, toks ugdymo būdas bus lengviau pasiekiamas ir kitose Kauno vietose gyvenantiems vaikams“, – pabrėžė E. Andriuškienė.
Siekia išsaugoti visas įstaigas
Be minėtų naujovių, planuose numatyti ir smulkesni pakitimai. Kai kuriose mokyklose, stebint mokinių skaičiaus mažėjimą, koreguojami organizaciniai procesai, siūlomas taikyti pereinamasis modelis. Tai reiškia, kad daugiau mokinių turinčios mokyklos jų pradėtų priimti mažiau tam, kad iki kritinės ribos mokinių skaičius nenukristų kitose ugdymo įstaigose.
Tokia optimizacija itin svarbi siekiant išlaikyti mažiau lankomas mokyklas, kurioms numatomas didesnis poreikis ateityje.
„Stebime kitų miestų pavyzdžius ir matome, kad uždaryti dalį šiuo metu mažiau mokinių turinčių mokyklų būtų pernelyg rizikinga ir trumparegiška. Prieš keletą metų tai padarę kiti miestai jau dabar jaučia neigiamus padarinius. Paaugus mokyklinio amžiaus vaikų skaičiui, mokyklas tenka kurti iš naujo – o tai kainuoja ne tik papildomų jėgų, bet ir nemažai finansinių kaštų. Todėl, sekdami tiek gimstamumo, tiek mokyklinio amžiaus kauniečių skaičius, mokyklų tinklą siekiame kaip įmanoma labiau optimizuoti, kad tokių scenarijų Kaune išvengtume“, – pridūrė E. Andriuškienė.
Pasak administracijos direktoriaus pavaduotojos, į mokyklų tinklo pertvarką negalima žiūrėti per vienos mokyklos ar vienos interesų grupės prizmę. Tai – nuolatinis stebėjimo ir vertinimo procesas, kuriuo stengiamasi, kad skirtingų mokyklų ir jas lankančių mokinių skaičiaus pasiskirstymas būtų tolygus visame mieste. Tai leidžia užtikrinti patogiai prieinamą ugdymą visiems kauniečiams.
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
