Kauno klinikose kiek daugiau nei pusmetį taikomos naujos kartos nugaros smegenų stimuliatorių implantacijos, padedančios pacientams, kenčiantiems lėtinį nugaros ir galūnių skausmą. Doc. dr. Andrius Radžiūnas, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas, tiki, kad iki šiol gydytojų bendruomeninėje ir kartu visuomenėje trūksta informacijos apie šį Lietuvoje labai efektyvų lėtinio nugaros ar galūnių skausmo malšinimo būdą. „Šiuo metu visuomenės švietimas – vienas iš prioritetų siekiant sėkmingai įdiegti naująjį metodą į kasdieninę gydytojo praktiką“, – sako docentas.
Naujos kartos nugaros smegenų stimuliatorių implantacijos – vienintelė viltis pacientams, kenčiantiems lėtinį nugaros bei galūnių skausmą, kai neefektyviai jau buvo taikytas gydymas Skausmo gydymo poskyryje, atliktos stuburo operacijos. „Lėtinis stuburo skausmas ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir stipriai paveikia pacientų psichologinę sveikatą, – sako Liuda Brogienė, Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyrio vadovė. – Nugaros ir galūnių skausmo priežastys gali būti įvairios – nuo patirtų traumų iki per didelio fizinio krūvio ar sėdimo darbo.“
Doc. dr. A. Radžiūnas pažymi, kad per šį pusmetį, kai Kauno klinikose atliekamos nugaros smegenų stimuliatorių implantacijos, dažniausiai kreipdavosi žmonės, kenčiantys juosmens bei kojų skausmus, kuriems taikant operacinį bei skausmo valdymo būdus skausmo klinikose, teigiamas efektas nebuvo pasiektas arba jis buvo trumpalaikis. „Šie pacientai dėl skausmų vartojo ir narkotinius analgetikus, juos vargino šalutiniai vaistų poveikiai, – pasakoja docentas. – Pastebėjome, kad implantavus neurostimuliatorius pacientai pirmiausiai pastebi, kad skausmui malšinti reikia vis mažiau medikamentų, o kai kuriais atvejais jų poreikio visai neliko. Keletas pacientų po operacijos jau sėkmingai grįžo į darbus, ko ankščiau dėl jaučiamų varginančių skausmų padaryti negalėjo.“
Pradėjus atlikti nugaros smegenų stimuliatorių implantacijas pacientams, kenčiantiems lėtinį skausmą, Kauno klinikose buvo optimizuojami pacientų atrankos šioms implantacijoms atlikti procesai. „Kauno klinikų Skausmo gydymo poskyris aktyviai bendradarbiauja su Neurochirurgijos klinika, per šį laiką suburta specialistų komanda, kuri rūpinasi pacientų atranka, bandomosios stimuliacijos efekto vertinimu bei pooperacine priežiūra“, – teigia gydytojas neurochirurgas.
Pacientų atranka šiai operacijai – sudėtinga, joje dalyvauja daugiadalykė specialistų komanda. „Pagrindinis specialistas yra Skausmo poskyrio gydytojas, kuris sprendžia dėl skausmo malšinimo būdų. Gydytojas neurochirurgas įvertina ar nėra operuotinos stuburo patologijos ir jei mato, kad operacinis gydymas efekto neduos, pacientą nukreipia į Skausmo gydymo poskyrį dėl galimos nugaros smegenų stimuliacijos, – paaiškina doc. dr. A. Radžiūnas. – Tuomet konsiliume specialistai aptaria paciento atvejį, ar jis gali būti nukreiptas bandomajai nugaros smegenų stimuliacijai. Pas šiuos specialistu pacientą gali nukreipti tiek šeimos gydytojas, tiek ir bet kuris kitas gydytojas specialistas.“
Šiuo metu šalyje nugaros smegenų stimuliatoriai kompensuojami, kai pacientams jau taikyti visi galimi gydymo metodai dėl patiriamo skausmo, įskaitant ir operacinį gydymą. „Jeigu pacientui nėra operuotas stuburas, kol kas kompensavimo šiam gydymui gauti jis negali“, – pažymi docentas.
Nugaros smegenų stimuliacija – minimaliai invazyvus gydymo metodas, pasaulyje taikomas daugiau nei 30 metų. Technologijų pažanga ir tvirti klinikinio efektyvumo įrodymai leido šiai terapijai ateiti ir į Lietuvą. Šių metų sausio mėnesį Kauno klinikose implantuotas pirmasis naujos kartos nugaros smegenų stimuliatorius Lietuvoje.
Kauno klinikų informacija
.jpg)
