Tomas Rimkus
Rukloje dislokuotos NATO priešakinės pajėgos Lietuvą nuo užpuolimo būtų pasiruošusios ginti per kelias valandas, sako bataliono kovinės grupės vadas pulkininkas leitenantas Hagenas Ruppeltas.
„Pratybos visada prasideda nuo įspėjamojo signalo. Taigi, kai tik suskamba įspėjamasis signalas – dieną ar naktį – pajėgos išvykti pasiruošia per kelias valandas“, – žurnalistams antradienį sakė NATO pajėgų 10-osios rotacijos vadas.
„Kalbame apie valandas, ne dienas“, – pridūrė jis.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas.
Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją – esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO į rytinį sparną pasiuntė daugiau pajėgų: karinių laivų, naikintuvų, taip pat paskelbė padidintą pajėgų parengtį.
Pajėgų pakanka
Šiuo metu NATO priešakinės pajėgose tarnauja apie 1,2 tūkst. karių, didžiąją dalį jų sudaro vokiečiai, vadovaujantys Rukloje dislokuotai bataliono kovinei grupei.
Pasak H. Ruppelto, šio skaičiaus karių pakanka užtikrinti pagrindinę NATO priešakinių pajėgų misiją – atgrasyti.
„Jeigu nori būti Geležinio Vilko brigados dalimi, nėra prasmės po šiuo skėčiu sutelkti dar daugiau pajėgų“, – nurodė vadas.
Jis taip pat pridūrė, kad artimiausiais metais pajėgos ir taip šiek tiek padidės.
„Manau, kad per artimiausius dvejus metus pajėgos sieks 1,4 tūkst. ar 1,5 tūkst. karių“, – sakė jis.
Lietuva ir Vokietija yra sutarusi per ateinančius kelerius metus Rukloje už 200 mln. įrengti naują karinę infrastruktūrą: kareivines, štabus, valgyklą, mokymo vietas.
Ji bus skirta Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Artilerijos ir Logistikos batalionams bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.
Statybos darbus etapais planuojama baigti per 2023–2026 metus.
Balansas tarp provokacijos ir atgrasymo
Paklaustas, ar Lietuva būtų pasiruoši priimti NATO ypač greito reagavimo pajėgas, H. Ruppeltas teigė esantis užtikrintas, jog jų atvykimas būtų „labai sklandus“.
Jis taip pat pabrėžė, kad ypač greito reagavimo pajėgų dislokavimas yra politinis sprendimas.
„Jei situacija to pareikalaus, tai politinis sprendimas bus priimtas“, – kalbėjo jis.
NATO priešakinių pajėgų vado teigimu, didesnis karių skaičius „suteikia didesnį užtikrintumą“.
„Tačiau, galų gale, mes nenorime provokuoti, bet norime parodyti savo sugebėjimus, kad mes galime apsiginti“, – kalbėjo H. Ruppeltas.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota 2017-ųjų vasarį. Dar trys atitinkamos kovinės grupės dislokuotos Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
Tokį sprendimą Aljanso valstybių vadovai priėmė atsižvelgdami į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi treniravosi daugiau nei 8 tūkst. karių iš Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos.
Autorius Augustas Stankevičius
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
BNS
