Lietuviškose Baltarusijos mokykloje nuo kito rugsėjo nebebus dėstoma lietuvių kalba – mokoma turės būti tik rusų arba baltarusių kalbomis.
Anot Lietuvos pareigūnų, tokį Lietuvai nepriimtiną sprendimą priėmė Baltarusija, todėl siekiama bent jau suteikti pereinamąjį laikotarpį.
Tuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto vienai iš mokyklų dėl to nutraukti finansavimą.
„Yra gautas Baltarusijos pusės pranešimas, kad nuo rugsėjo 1-osios visos tautinių mažumų mokyklos turi pasirinkti dėstomąją kalbą – rusų arba baltarusių“, – BNS sakė užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.
„Vienu žodžiu, lietuvių kalba išliks tik kaip dalykas“, – pridūrė jis.
Jis taip pat sakė, kad šiuo metu dedamos pastangos, kad dėstoma kalba šiose mokyklose ir toliau būtų lietuvių.
„Uždarydami mokyklas mes apribotume tautiečiams bet kokią galimybę puoselėti gimtąją kalbą, tai kalbamės ir ieškome galimybių išlaikyti galimybę mokytis lietuvių kalba“, – teigė viceministras.
Baltarusijoje šiuo metu veikia dvi lietuviškos mokyklos – Pelesos ir Rimdžiūnų.
Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos lėšomis 1996 metais statyta Rimdžiūnų mokykla išlaikoma Baltarusijos lėšomis, o Pelesos mokyklai finansavimą skiria ministerija.
Svarsto nutraukti finansavimą
Švietimo ministrės atstovas spaudai Dainoras Lukas informavo BNS, kad gavus baltarusių nurodymą Lietuvos diplomatai informavo Minską, kad toks sprendimas nėra priimtinas.
„Užsienio reikalų ministerija informavo Baltarusijos pusę, kad toks sprendimas nėra priimtinas, nes pažeidžia dvišalius susitarimus ir riboja Baltarusijos lietuvių teisę mokytis gimtąja kalba“, – teigė ministrės atstovas.
Vis dėlto, Baltarusija pranešė, kad sprendimas keičiamas nebus, todėl prašoma įvesti pereinamąjį laikotarpį.
„Kad mokiniai galėtų adaptuotis prie naujų sąlygų, laukiame Baltarusijos pusės atsakymo“, – sakė D. Lukas.
Anot jo, jeigu Pelesos mokykloje nebūtų leidžiama mokyti lietuvių kalba, būtų svarstomas klausimas dėl finansavimo nutraukimo. Ministrės atstovo teigimu, ši situacija „liūdina“.
„Lietuva siekia, kad vaikai nepatirtų staigaus perėjimo nuo mokymosi lietuvių į mokymąsi rusų ar baltarusių kalba. Bet kokiu atveju sieksime sudaryti mūsų tautiečiams galimybes mokytis lietuvių kalbos ir geriau pažinti Lietuvą“, – teigė D. Lukas.
„Mūsų siekis yra išlaikyti ir sustiprinti lituanistinį švietimą etninėse žemėse“, – pridūrė jis.
Pelesos mokykloje mokosi 127 mokiniai, dirba 23 pedagogai, iš kurių 11 – Lietuvos piliečiai. Rimdžiūnų – 82 mokiniai, dirba 18 pedagogų, iš kurių 14 – Lietuvos piliečiai.
Autorius Ramūnas Jakubauskas
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
