Priemiesčius „apipinti“ vandentiekio tinklų ir nuotėkų trasomis – štai tokią užsienio patirtį į Lietuvą perkelia nedidelės vandentvarkos įmonės. Šis eksperimentas pasiteisina – norinčių jungtis šimtai.
Štai Kauno rajone gyventojai patys išreiškė norą jungtis prie centralizuotų nuotėkų tvarkymo tinklų Ežerėlio ir Vilkijos miestuose, ten bus tiesiamos naujos nuotėkų tinklų trasos. Esami tinklai bus rekonstruojami Lapių miestelyje, Raudondvario ir Bubių kaimuose. Gyventojai laukia ir naujų nuotėkų tinklų, kuriuos planuojama įrengti 2024-2025 metų laikotarpiu.
Pasak „Giraitės vandenų“ direktoriaus Andriaus Dzevyžio, gyventojų patogumui Neveronyse įrengta 1,2 km lietaus nuotėkų tinklų.Lietaus ir polaidžio metu gyventojai turės galimybę nuvesti lietaus vandenį taip išvengdami rūsių ir kiemo užsėmimo problemos.Panašios problemos išspręstos ir Karmėlavoje daugiabučių namų kiemuose. Taip pat pastatytos dvi vandens gerinimo stotys Pagiriuose ir Urnėžiuose.
„Kasmet Kauno rajonas papilnėja 6 tūkst. gyventojų. Jie kuriasi Kauno satelitinėse gyvenvietėse. Pinigų jauna karta turi, jie komforto nori“, – taip naujakurius apibūdino A. Dzevyžis.
Panaši situacija ir aplink Molėtus. „Molėtų vanduo“ 2023–2027 metais vandentiekio trasoms numato skirti 1,4 mln. eurų. Pinigas skirti iš Molėtų savivaldybės ir „Molėtų vandenų“ biudžetų. Prioritetas kur tiesti trasas – pačių gyventojų pageidavimai, o pats eiliškumas nustatomas pagal gana paprastą kriterijų – kiek investicijų reikia, kad būtų prijungtas vienas vartotojas.
„Molėtų vanduo“ vadovo Gintauto Maniušio žodžiais, vandens tiekimo įmonės šioms reikmėms galėtų skirti dar daugiau lėšų, jei 2 proc. praėjusių metų pajamų reiktų ne kaupti kaip garantinį fondą, o tiesiog investuoti į tinklų plėtrą bei rekonstrukciją. „Vien mūsų bendrovė tokiu būdu galėtų investuoti papildomai 25 tūkst. eurų per metus“, – minėjo G. Maniušis.
O štai Ukmergėje apsisprendimą kur tiesti trasas lėmė „sodininkų“ reikalavimai. Kolektyviniai sodai palaipsniui yra tapę miesto dalimi, todėl ir artimiausių vietovių inžineriniai tinklai yra prijungti prie miesto tinklų.
Anot „Ukmergės vandenys“ direktoriaus pavaduotojo Stanislavo Gilvydžio, šalia esantys kolektyviniai sodai tampa ištisomis gyvenvietėmis, todėl atsiranda būtinybė labiau investuoti i šių teritorijų infrastruktūrą – tvarkyti kelius, spręsti vandens tiekimo, nuotėkų šalinimo ar atliekų surinkimo problemas.
„Vandens trasos jau nutiestos į „Rasą“, „Dukstynėlę“, „Pušelę“. Kolektyviniuose soduose apsigyvenant vis daugiau jaunų šeimų, trasomis „brausimės į tankiausiai apgyvendintas gatveles“, – sako S. Gilvydis.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidento Broniaus Miežutavičiaus nuomone, savivaldybės turėtų parengti planus kada ir kokius masyvus „apraizgyti“ vandentiekio tinklais. Tai svarbus veiksnys norint gyventi regionuose.
