Viena JAV kompanijų, užsiimanti kompiuterių programinės ir techninės įrangos gamyba, atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama palyginti 1000 darbuotojų karjeros pokyčius per 5 metus. Rezultatai atskleidė, kad darbuotojai, prisijungę prie įmonėje vykdomos mentorystės programos ir turėję mentorius, buvo paaukštinti penkis kartus dažniau nei tie, kurie jų neturėjo. Verslo pasaulyje mentorystė padeda kopti karjeros laiptais, gauti paaukštinimus, didesnį atlygį, o kaip jos potencialas gali būti panaudojamas aukštajame moksle?
Į šį klausimą bandė atsakyti būrys pirmosios Lietuvoje kompleksinės mentorystės programos, inicijuotos Kauno technologijos universiteto (KTU), karjeros mentorių ir jų ugdytinių „Santakos“ slėnyje vykusiame renginyje „Mentorystė – abipusis laimėjimas“.
Mentorystė išmoko klausytis
„Swedbank“ Pietų Lietuvos regiono valdytojo pavaduotoja Alina Senkuvienė, viena pirmųjų karjeros mentorių, turėjusi 6 ugdytinius sako, kad studentams neturėjusi jokių lūkesčių.
„Visų pirma, tam tikrus uždavinius kėliau pati sau: norėjosi studentų nenuvilti, o jų turimas viltis ne tik pateisinti, bet ir viršyti, – sakė A. Senkuvienė. – Man labai pasisekė, nes studentai, kurių mentore tapau, buvo motyvuoti 100 procentų, atviri ir žingeidūs.“
Banko atstovė pažymi, kad buvimas mentoriumi išmoko klausytis, nes didžioji dalis vadovų labai mėgsta kalbėti: „Reikia ne tik dalintis savo patirtimi ar žiniomis, bet mokėti kažką „ištraukti“ iš studento, o be dialogo to padaryti nepavyks.“
Prisijungusi prie KTU mentorystės programos, A. Senkuvienė buvo maloniai nustebinta, kad buvimas mentoriumi gali padėti surasti būsimą darbuotoją. „Mentorystė – vienas geriausių šiuolaikinių darbuotojų atsirinkimo metodų. Daug laiko praleisdamas su savo ugdytiniu, turi progą gerai jį pažinti, pamatyti, kokia veikla jam būtų tinkamiausia“, – kalbėjo pašnekovė.
A. Senkuvienės teigimu, karjeros mentoriai yra mentorystės ambasadoriai: „Viskas priklauso nuo verslo ir viešojo sektoriaus atstovų aktyvumo ir iniciatyvumo, nes vien tik studentų, universiteto indėlio nepakanka.“
„Sėkminga mentorystė yra tuomet, kai pasibaigus metams su ugdytiniu užsimegztas ryšys nenutrūksta – mentorius ir toliau bendrauja, nepamiršta studentų, su kuriais dirbo“, – pažymėjo „Swedbank“ atstovė.
Mentorius reikalingas žmogaus augimui
Renginyje pranešimą „Abipusis laimėjimas mentorystėje“ skaitęs ir diskusijas moderavęs bendrovės „FranklinCovey“ fasilitatorius Rytis Juozapavičius ragino tiek karjeros mentorius, tiek jaunuosius jų protežė neapsikrauti lūkesčiais, kurie dažnai užkerta kelią produktyviam bendradarbiavimui.
„Kad įvyktų proveržis, užtenka nuoširdaus bendravimo, buvimo kartu, nes mentorystė yra dialogas“, – sakė R. Juozapavičius.
Jo teigimu, mentorius yra būtinas kiekvieno žmogaus augimui: „Jaunam žmogui mentorius padeda suprasti, kur jis yra šiuo metu ir kur gali būti ateityje.“
Renginyje taip pat dalyvavęs įmonių konsultantas verslo vystymo klausimais Česlovas Steigvila pažymėjo, kad, tapus karjeros mentoriumi, jo gyvenime atsirado daugiau atsakomybės, nes siekis padėti savo ugdytiniui verčia pasitempti, peržiūrėti tam tikrus dalykus, tobulėti.
Kiekviena mentorystė – unikali
Karjeros mentore taip pat tapusi KTU studijų prorektorė Jurgita Šiugždinienė renginio dalyviams sakė, kad mentorystė suteikia didžiulę naudą studijoms, jų kokybei, nes leidžia iš pirmų lūpų sužinoti, kuo gyvena jaunimas, kaip jie mokosi ir ką vertina.
„Mentorystė – tai tarsi neformali praktika, kurios metu studentas ugdo tam tikras kompetencijas šalia studijų proceso, kas yra labai sveikintina ir naudinga“, – sakė J. Šiugždinienė, pažymėdama, kad kiekviena mentorystė yra unikali.
Jos teigimu, mentorius gali patarti studentui dėl tam tikrų modulių pasirinkimo, o artimiau susipažinęs su studijų programomis, ir pateikti vertingas įžvalgas, pasiūlymus universitetui. KTU Studijų prorektorė pažymėjo, kad mentoriai yra įtraukiami ir visuomet skatinami dalyvauti studijų procese.
„Į studentus žiūriu kaip į potencialius ateities vadovus ir jaučiu pareigą padėti jiems kopti karjeros laiptais. Norisi, kad studentų akys degtų, kad jie viską darytų su užsidegimu ir į tai, ką daro, įdėtų visą širdį, nes abejingumas niekada nepadės pasiekti savo tikslų“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Mentorių skaičius išaugo trigubai
Jau trejus metus KTU universitete veikiančios kompleksinės mentorystės programos koordinatorė Greta Stupelytė susirinkusiems sakė, kad mentorystės esmė – bendravimas, o buvimas mentoriumi – kiekvieno pareiga.
„Siekiame, kad ši programa nebūtų pernelyg formali ir studentas, turėdamas karjeros mentorių, galėtų į jį remtis ne tik studijų metu, bet ir vėlesniuose gyvenimo ir karjeros etapuose“, – kalbėjo ji.
G. Stupelytės teigimu, KTU mentorystės programa startavo su 40 mentorių, tačiau dabar šis skaičius išaugo iki 140: „Labai džiugu, kad praėjus 3 metams, įtikinėti ir įrodinėti mentorystės svarbos tiek studentams, tiek verslo ar viešojo sektoriaus atstovams jau nebereikia. Tikiu, kad rudens semestrą pradėsime su 200 aktyvių mentorių.“
Pasak programos koordinatorės, mentorystės potencialas yra labai platus. Bendraudami su karjeros mentoriais, studentai tampa žymiai labiau motyvuoti, labiau pasitikintys savimi, gerina komunikacinius įgūdžius, ugdo karjeros valdymo kompetencijas.
„Studentai, pasirinkę karjeros mentorius iš savo būsimos specialybės lauko, iš arti susipažįsta su būsima profesija, sužino, koks darbas jų lauks baigus studijas, – sakė G. Stupelytė. – Tuo tarpu karjeros mentorius šios „pareigos“ skatina nestovėti vietoje, tobulėti.“
