Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) laikosi medikų bendruomenei duoto pažado, tad šį rugsėjį vieno mėnesio vieno etato gydytojo vidutinis darbo užmokestis didėjo 11 proc., o slaugytojų – 10 proc., palyginus su 2019 metų I ketvirčiu. Tam tikslui buvo padidinti gydymo paslaugų įkainiai ir papildomai skirta 41,5 mln. eurų nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. suteiktų gydymo paslaugų išlaidoms apmokėti.
2019 m. I ketvirtį vidutinis gydytojo vieno etato darbo užmokestis Lietuvoje buvo 2305 eurų, o rugsėjo mėnesį – 2551 euras, slaugytojo – atitinkamai nuo 1203 eurų vidutinis atlyginimas kilo iki 1327 eurų. Tai – trečiasis etapas, didinant medikams algas Lietuvoje. Pagal su medikų profsąjungomis pasirašytą susitarimą, kitų metų II pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis turėtų pasiekti jau 3250 eurų, o slaugytojų – 1625 eurus.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ministerija tęsi medikų bendruomenei duotą pažadą didinti jų darbo užmokesčio fondą, tačiau prašo kantrybės.
„Šiandien matome ir galime vertinti tik pirmojo mėnesio rezultatus. Kai kurios šalies gydymo įstaigos puikiai susitvarkė su iššūkiu kelti darbuotojams atlyginimus. Net 87 proc. skirtų lėšų panaudota tikslingai atlyginimams kelti. Tiesa, tenka konstatuoti, kad toks rezultatas pasiektas daliai įstaigų atlyginimų pakėlimui skyrus lėšų ir iš vidinių išteklių. Deja, esama ir tokių įstaigų, kuriose tikslinės lėšos, skirtos gydytojų atlyginimams kelti, panaudotos kitoms reikmėms“, – sako ministras A. Veryga.
Pasak ministro, kiek realiai didės medikų atlyginimai konkrečioje įstaigoje, priklauso tik nuo gydymo įstaigų vadovų ir jų atsakingumo bei noro finansiškai labiau motyvuoti darbuotojus. Tad jis ragina gydymo įstaigų vadovus bei savivaldybes, kurios yra daugelio mūsų šalies gydymo įstaigų steigėjos, elgtis socialiai atsakingai – tikslingai naudoti ne tik Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) skirtas lėšas medikų algoms didinti, bet ir ieškoti būdų veiklai efektyvinti.
„Mes pakėlėme gydymo paslaugų įkainius ir skyrėme tam papildomų lėšų. Tad tikimės, kad šiemet, kaip ir pernai, gydymo įstaigos operatyviai reaguos į galimybę vėl didinti medikams atlyginimus. Taip pamažu galėsime kalbėti, kad ne tik mūsų medikų kompetencija atitinka europietiškus standartus, o neretai ir lenkia, bet ir jų orūs atlyginimai“, – teigia ministras A. Veryga.
Specialios darbo užmokesčio monitoringo darbo grupės pirmininkė viceministrė Lina Jaruševičienė, įvertinusi rugsėjo mėnesio rezultatus, teigia, kad jau imtasi atitinkamų priemonių situacijai kontroliuoti.
„Ketiname kreiptis į visas įstaigas, kurios darbo užmokesčiui didinti skyrė mažiau nei 85 procentus numatytųjų lėšų, prašydami pateikti argumentuotą paaiškinimą ir planuojamą taktiką. Tikslesnes įžvalgas apie situaciją, kiek įstaigos skyrė lėšų darbo užmokesčiui, bus galima padaryti, kai galėsime palyginti ilgesnį laikotarpį, t. y. du tris mėnesius, o tiksliausi rezultatai išryškės dar vėliau – lyginant 2018 ir 2019 metų darbo užmokestį. Tad darbo grupė aptarė tolimesnį stebėsenos planą, ir tikimės, kad aktyvi šio klausimo priežiūra duos pozityvų rezultatą“, – sako viceministrė L. Jaruševičienė.
Viceministrė taip pat kviečia aktyviau bendradarbiauti medikų bendruomenes ir profesines sąjungas.
„Tai yra jau trečiasis darbo užmokesčio fondo didinimas ir ilgalaikio nuolatinio valstybės institucijų bendradarbiavimo su medikų profesinėmis sąjungomis rezultatas. Profesinių sąjungų atstovai taip pat dalyvauja mūsų darbo grupėje ir pristato situaciją apie problemas įstaigose, tad siūlytume darbuotojams aktyviau aptarinėti šiuos klausimus su jais“, – pataria viceministrė L. Jaruševičienė.
SAM primena, kad praėjusiais metais gydytojų atlyginimas didėjo vidutiniškai 20 proc., o slaugytojų – vidutiniškai 23 proc. Vidutiniškai po 8 proc. kasmet medikų atlyginimai didėjo ir 2016–2017 metais.
Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos informacija
