Vilnius, liepos 14 d. (ELTA). Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis sako, jog kai kurie abiturientai nukentėjo dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimo pridėti po 10 taškų prie egzaminų ir turi realų pagrindą kreiptis į teismą.
„Ministro sprendimą galima vertinti kaip piktnaudžiavimą įgaliojimais, lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Po teisinėje valstybėje nematyto ministrės poelgio praėjusių metų abiturientas, turėjęs 90 balų ir nepatekęs į norimą specialybę, šiais metais negalės konkuruoti su realiaisiais šių metų 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90 balų gavusiais. Jis turi realų pagrindą pradėti teisminius procesus“, – Eltai atsiųstame komentare cituojamas tarybos pirmininkas.
„Sprendimas pridėti papildomus balus abiturientams diskredituoja pačią valstybę kaip teisinę ir galimai yra neteisėtas“, – pridūrė jis.
Pasak M. Kukaičio, klausimų kelia ir šio sprendimo priėmimo procedūros. Jos, advokatų tarybos pirmininko teigimu, galėjo būti atliktos ne visai teisingai.
„Diskusijų kelia ir pats teisės aktas, kurio pagrindu priimtas sprendimas padidinti balų skaičių. Jeigu tai padaryta vertinimo komiteto sprendimu, tai tokiam sprendimui nėra jokio teisinio pagrindo (…). Jeigu balų pridėjimas atliktas ministro įsakymu (…), tai, visų pirma, tokia ministro galia nenumatyta Švietimo įstatyme, o antra, turint omenyje, kad sprendimas priimtas jau po egzaminų sesijos, tai reiškia, kad jis galioja atgaline tvarka“, – aiškino tarybos pirmininkas.
„Vadinasi, kito kelio, kaip kreiptis į teismą, abiturientui nebelieka. Tai legalus būdas abiturientams ginti savo teises, turint omenyje, kad jaunuoliai šitiek laiko ruošėsi egzaminams, o ne viena šeima ir papildomai investavo lėšų į pasiruošimą jiems“, – sakė M. Kukaitis.
Kaip skelbta anksčiau, praėjusį trečiadienį, paaiškėjus daugumos abiturientų laikytų egzaminų rezultatams, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pranešė prie visų patikrinimų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėjusi po 10 taškų. Pasak ŠMSM vadovės R. Popovienės, tokio sprendimo imtasi, siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16-os ir šiuo metu nustatytos 35-ių taškų egzaminų išlaikymo kartelės.
Tiesa, toks sprendimas sulaukė kritikos ne tik iš moksleivių bei tėvų bendruomenės, bet ir iš Seimo opozicijos, Prezidentūros. Akcentuojama, jog pridėjus po 10 taškų, žymiai daugiau nei įprasta moksleivių gavo aukščiausią, 100 balų įvertinimą. Taip, pasak sprendimo kritikų, mažinamas abiturientų konkurencingumas, stojant į aukščiausias mokyklas – nuskriausti lieka šimtukus ir be pagalbos galėję gauti mokiniai.
Pirmadienį susidariusią situaciją ministrė aptarė su Seimo TS-LKD frakcija. Tuomet R. Popovienė tikino, jog pastaroji dvyliktokų laida buvo eksperimentų karta. Socialdemokratė akcentavo, jog abiturientai laikė egzaminus, padidinus išlaikymo kartelę, taip pat neturėjo reikiamų vadovėlių.
Savo ruožtu liberalas Eugenijus Gentvilas Eltai praėjusios savaitės pabaigoje teigė, kad jo atstovaujama frakcija dėl ministerijos sprendimo pridėti po 10 taškų prie egzaminų rezultatų svarsto kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).
„Mano manymu, reiktų kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą, kad nustatytų šito ministerijoje priimto teisės akto teisėtumą. Ir galiu garantuoti, kad tai yra neteisėta“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė E. Gentvilas.
VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
