Didžioji visuomenės dalis grįžtančių į Lietuvą migrantų atžvilgiu nusiteikusi teigiamai. Tokius rezultatus pateikia Visuomenės požiūrio į migracijos procesus Covid-19 kontekste kaitos tyrimas. Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ užsakymu tyrimą liepos 16 – 26 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.
39 proc. apklausos dalyvių palankiai vertina grįžtančius buvusius migrantus: 12 proc. labai palankiai ir 27 proc. – greičiau palankiai. 41 proc. vertina neutraliai, o likę 20 proc. – nepalankiai: 14 proc. greičiau nepalankiai ir 6 proc. labai nepalankiai. Lietuvos moterys kiek palankiau vertina grįžtančiuosius (41,3 proc.), nei vyrai (36,8 proc.)
„Stebimas grįžtamosios migracijos augimas sietinas tiek gerėjančia Lietuvos ekonomine padėtimi, tiek ir aktyvėjančiomis valstybės pastangos emigrantus sugrąžinti“, – rezultatus komentuoja Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė dr. Audra Sipavičienė. „Dažniau pastebimi gerai apmokamų darbo vietų Lietuvoje siūlymai aukštą kvalifikaciją turintiems išeiviams, daugėja į Lietuvą grįžtančių išeivių vaikus integruoti į švietimo sistemą pasiruošusių mokyklų.
Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ klientų užklausų analizė rodo, kad auga susidomėjimas ilgalaikiu įsikūrimu Lietuvoje – vis dažniau teiraujamasi apie nekilnojamojo turto įsigijimo galimybes, sveikatos priežiūros paslaugas, grįžimo dokumentų tvarkymą, santuokų ir pilietybės klausimus“, – sako Migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ projekto vadovas Vaidotas Ilgius. „Išeiviai vis dažniau svarsto galimybę grįžti ir dėl to, jog Lietuvoje jaučiamasi saugiau: čia grįžę lietuviai tikisi gauti geresnes nei užsienyje sveikatos priežiūros paslaugas, daugiau socialinių garantijų, į švietimo sistemą sėkmingai integruoti užsienyje augusius vaikus. Grįžtantys sako, kad pragyvenimas Lietuvoje palyginti pigus ir kokybiškas.“
Tyrėjai įvertino ir gyventojų nuomonę apie Lietuvos grįžimo politikos priemones. 19 proc. respondentų nuomone, informacine pagalba Lietuva turėtų skatinti visus emigravusius, 51 proc. – turėtų skatinti grįžti aukštos kvalifikacijos ar sėkmingus verslus sukūrusius Lietuvos piliečius, kurie savo žiniomis ir ryšiais galėtų prisidėti prie šalies pažangos, 30 proc. – Lietuva neturėtų specialiai skatinti piliečius grįžti. 17 proc. apklausos dalyvių nuomone, specialiosiomis programomis Lietuva turėtų skatinti visus emigravusius, 50 proc. – turėtų skatinti grįžti aukštos kvalifikacijos ar sėkmingus verslus sukūrusius Lietuvos piliečius, kurie savo žiniomis ir ryšiais galėtų prisidėti prie šalies pažangos, 33 proc. – Lietuva neturėtų specialiai skatinti piliečius grįžti.
Gyventojų nuomonės apklausoje pateiktas klausimas apie į Lietuvą atvykstančių užsieniečių vertinimą atskleidė, kad palankiausiai vertinami į Lietuvą iš kitų ES šalių atvykstančius užsieniečius – 6,94 balo (10 balų skalė, kur 1 – labai nepalankiai, o 10 – labai palankiai), taip pat atvykstančius iš kitų vakarų valstybių (ne ES) – 6,45 balo. Tuo tarpu atvykstančius iš buvusių SSRS šalių (rusakalbius) lietuviai vertina santūriau – 5,38 balo. Šalčiausiai vertinami atvykstantys iš Azijos ir Afrikos šalių – 4,13 balo.
Paklausti apie svarstymus emigruoti, 16 proc. apklaustųjų nurodė besiruošiantys emigruoti: 3 proc. – turi konkrečius planus, 13 proc. – planuoja, bet konkrečių planų neturi. 22 proc. apklausos dalyvių teigia, kad šiuo metu neplanuoja emigruoti, bet jei pasitaikytų pasiūlymas – svarstytų. 62 proc. respondentų nesvarsto emigruoti. Dažniausia pasirinkimo emigruoti priežastis – Lietuvoje esantys maži atlyginimai / mažai mokama (62 proc.). 18 proc. respondentų ketina emigruoti, nes norisi aukštesnio pragyvenimo lygio šalies.
Visuomenės požiūrio į migracijos procesus Covid-19 kontekste kaitos tyrimo rezultatų pristatymą su infografikais rasite čia.
Šaltinis: www.renkuosilietuva.lt/
