Laukiant papildomų artilerijos ir žvalgybos pajėgų iš Vokietijos, antradienį Jonavos rajone, Rukloje, tarptautinio NATO bataliono vado pareigas perėmė Vokietijos pulkininkas leitenantas Danielis Andra (Danielis Andrė).
Šiuo metu batalione tarnauja maždaug 500 vokiečių, dar kelis šimtus karių Berlynas nusprendė atsiųsti regione tvyrant įtampai dėl saugumo.
Pasak jo, naujoji NATO pajėgų rotacijas papildomus vokiečių karius yra pasiruošusi priimti „bet kuriuo metu“.
„Šios sustiprinančios pajėgos yra iš esmės kovinės grupės dalis. Sustiprinančios pajėgos paprastai būna Vokietijoje kaip rezervas ir jos čia atvyksta, pavyzdžiui, per pratybas arba kitam pastiprinimui. Tai yra daugiausiai kovinės paramos pajėgos: artileristai, žvalgybos pajėgos, ABC gynybos pajėgos ir kiti“, – žurnalistams antradienį Rukloje sakė sakė pulkininkas leitenantas.
„Mes esame pasiruošę juos priimti, kai jie atvyks ir džiaugiamės, kad turėsime čia dar daugiau savo gentainių“, – pridūrė jis.
Vadų pasikeitimo ceremonija vyko Europoje tvyrant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Vokietija dėl to pirmadienį pranešė papildomai į Lietuvą siunčianti iki 350 karių, jie į šalį atvyks „per kelias dienas“.
D. Andra teigė tikslios karių atvykimo dienos nežinantis.
Atgrasymas neprovokuojant
Naujasis NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas šiose pareigose pakeitė kitą pulkininką leitenantą Hageną Ruppeltą.
Baigdamas vadovavimą NATO pajėgoms, karininkas pabrėžė pastaraisiais mėnesiais ypač išaugusią Rusijos keliamą grėsmę, galinčią virsti karu.
„Matome, kad pastaraisiais mėnesiais Rusija galimai rengiasi kariniams veiksmams. Ir šie galimi veiksmai – reali karo grėsmė Europai. Tokia situacija reikalauja gerai apgalvoto ir kartu ryžtingo atsako“, – sakė pulkininkas leitenantas.
„Kovinė grupė, kurioje tarnaujame, yra svarbi šio atsako, apimančio patikimą atgrasymą, dalis. Todėl jokiu būdu nesame vien pasaulio politinių įvykių stebėtojai“, – kalbėjo H. Ruppeltas.
„Mes, kovinės grupės kariai, aktyviai dalyvaujame būdami čia Lietuvoje. Ir tai darome neprovokuodami“, – pridūrė jis.
Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur šią savaitę prasidės bendri kariniai mokymai.
Rusija reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.
Aljansas tvirtina nesiderėsiantis dėl savo pagrindinių principų, tokių kaip visų NATO sąjungininkių gynyba ir atvirų durų politika.
Besikeičiantis personalas
Kaip įprasta, dešimtoji Vokietijos karių rotacija savo misiją baigė po šešių mėnesių, per juos bataliono kovinės grupės kariai treniravosi drauge su Lietuvos kariais.
Spaudos konferencijoje D. Andra teigė, kad apsikeitimas personalu „beveik baigtas“.
„Mes esame pasiruošę pratęsti tai, ką darė buvusi rotacija“, – kalbėjo pulkininkas leitenantas.
Jis teigė sieksiantis, kad jo vadovaujama rotacija dar labiau sustiprintų bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomenės „Geležinio Vilko“ brigada, užtikrinti atgrasymą.
„Mano asmeninis tikslas – kad mano kareiviai sveiki grįžtų namo“, – sakė D. Andra.
Rotuojamoje kovinėje grupėje šiuo metu tarnauja apie 1,2 tūkst. karių. Šis vienetas Lietuvoje dislokuotas 2017 metų pradžioje, panašūs, tik kitų valstybių vadovaujami vienetai įsteigti Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.
Trečiadienį Rukloje bus minimos penktosios tarptautinio NATO bataliono dislokavimo metinės.
Dėl to į Lietuvą atvyko NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Mircea Geoana (Mirčia Džoanė), Aljanso karinio komiteto pirmininkas admirolas Robas Baueris, Vokietijos kariuomenės vadas Eberhardas Zornas (Eberhardas Cornas).
Autoriai: Augustas Stankevičius, Austėja Masiokaitė-Liubinienė
