2022 01 31
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2021 metais tęsė Kultūros paso paslaugų teikimą. Pernai prie Kultūros paso sistemos prisijungė ir bent kartą jo teikiamomis paslaugomis pasinaudojo 93 proc. mokyklų. Iš viso suteiktos 20 434 Kultūros paso paslaugos. 2021-aisiais į Kultūros paso paslaugų rinkinį įtrauktos 1372 naujos paslaugos, iš kurių – daugiau kaip 400 nuotolinių paslaugų. Iš viso šiuo metu Kultūros paso paslaugų rinkinį sudaro 3200 paslaugų, iš jų beveik 600 nuotolinės.
„Vertiname Kultūros pasą kaip priemonę, kuriančią tvarų ryšį tarp kultūros ir švietimo, nuo mažų dienų ugdančią vaikų ir jaunuolių kultūros suvokimą, meninį skonį, skatinančią juos įsitraukti į kultūrines veiklas. Naudojimasis Kultūros paso paslaugomis ypač suaktyvėjo praėjusių metų pavasarį, kai po karantino šalyje palaipsniui atsigavo kultūrinis gyvenimas ir atsinaujino galimybės dalyvauti kultūrinėse veiklose ne tik nuotoliniu būdu, bet ir gyvai. Ir toliau skirsime didelį dėmesį Kultūros paso paslaugų plėtrai, jų kokybei ir pačios sistemos tobulinimui“, – sako kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus, Kultūros paso veiklos prisidėjo prie to, kad po karantino mokyklų gyvenimas greičiau grįžtų į įprastą ritmą, gerėtų mokinių savijauta, motyvacija, plėstųsi jų akiratis. „Kultūros paso paslaugų plėtra patvirtina, kad kultūriniai renginiai, meninė veikla – neabejotinai svarbi ugdymo dalis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir šiemet finansuos Kultūros pasą, kad jo galimybėmis pasinaudotų kuo daugiau mokyklų, kuo daugiau mokinių“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras R. Skaudžius.
Siekiant užtikrinti Kultūros paso paslaugų kokybę ir prieinamumą, 2021 m. pradėti įgyvendinti kultūros ministro sudarytos ekspertų darbo grupės parengti pasiūlymai Kultūros paso priemonei tobulinti. Siekiant pamatuoti pasitenkinimą Kultūros paso paslaugų kokybe, parengtos ir įdiegtos Kultūros paso paslaugų vertinimo anketos. Spalio–gruodžio mėn. užpildytų anketų duomenimis, Kultūros paso paslaugų kokybę puikiai vertino 67 proc. mokinių ir juos lydinčių mokytojų, o mokinių dalyvavimą paslaugų teikėjai vidutiniškai įvertino 9,54 balo iš 10-ies galimų.
2021 m. premijos už geriausias kultūrines edukacijos veiklas vaikams laureatas vaikų ir jaunimo rašytojas Tomas Dirgėla pažymi, kad bendri renginiai svarbūs ne tik mokiniams, bet ir patiems kūrėjams.
„Per susitikimus su skaitytojais laimi abi pusės – ir vaikai, ir vaikų rašytojas. Pastarasis gali gyvai matyti tuos, kuriems kuria, stebėti jų reakcijas bei išgirsti norus būsimoms knygoms. O vaikai priešais save mato visomis prasmėmis gyvą savo mylimų istorijų autorių, kuris juos dar labiau sudomina skaitymu atskleisdamas kūrybinę virtuvę ar atsakydamas į rūpimus klausimus kad ir apie savo asmeninį gyvenimą. Bet didžiausia tokių susitikimų prasmė ta, kad po jų knygas labai dažnai atsiverčia ir tie, kurie iki tol su skaitymu nebuvo labai geri draugai“, – sako T. Dirgėla, ne tik rašantis knygas, bet ir kuriantis knygos, skaitymo, bendravimo apie knygas kultūrą.
Pernai plėtotas Kultūros paso lituanistinėms mokykloms užsienyje bandomasis projektas, spalio–gruodžio mėn. finansavimą skiriant lietuvių mokyklų Baltarusijoje, Lenkijoje ir Latvijoje mokiniams (apie 1000 mokinių). Projektas įgyvendintas sėkmingai – 72 proc. mokyklų pasinaudojo Kultūros paso siūlomomis paslaugomis. Šiai iniciatyvai pasiteisinus, nutarta 2022 m. sudaryti galimybes Kultūros pasu naudotis lietuviškų bendrojo ugdymo mokyklų užsienyje mokiniams, besimokantiems pagal užsienio valstybės formaliojo švietimo programas, bei Europos mokyklų mokiniams, besimokantiems pagal lietuvių kalbos programas.
„Dėkojame už galimybę pasinaudoti Kultūros paso paslaugomis. Visi mokiniai dalyvavo dviejuose renginiuose – spektaklyje ir edukaciniame užsiėmime. Sprendžiant iš vaikų įspūdžių ir lydinčių mokytojų atsiliepimų, šį projektą galima įvertinti teigiamai“, – rašoma Pelesos vidurinės mokyklos Baltarusijoje lietuvių mokomąja kalba atsiliepime.
„Ir mūsų licėjus pasinaudojo Kultūros pasu. Pasikvietėme į Punską organizaciją, kuri visiems licėjaus mokiniams parodė filmą „Šuolis“. Jeigu bus galimybė, kitais metais taip pat dalyvausime šiame projekte. Gavome iš Lietuvos labai daug pasiūlymų su įvairiais renginiais, spektakliais, pamokomis. Tikrai buvo iš ko rinktis. Sunkumų nebuvo jokių. Jeigu ne pandemija, būtume vykę ir į Lietuvą“, – teigia Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus Lenkijoje atstovai.
Už suteiktą galimybę pasinaudoti Kultūros paso paslaugomis dėkoja ir Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla: „Išnaudojome visas mūsų mokyklai skirtas lėšas. Dėl pandemijos suvaržymų pasikvietėm į Punską teatrą iš Kauno su spektakliu „Vieno rakto istorija“, vyresniems 7–8 klasių mokiniams – kalbininkę iš Vilniaus su paskaita „Apie lietuvių kalbą linksmai“. Moksleiviams abu renginiai labai patiko. Visas registracijos, rezervacijos ir ataskaitos procesas vyko sklandžiai.“
Šiemet turėtų būti baigtas projektas „Kultūrinės edukacijos administravimo platformos ir kultūros edukatorių tinklo sukūrimas, siekiant užtikrinti kokybišką ir įvairialypį kultūros ugdymą bei nuoseklų jo koordinavimą“, kuriuo siekiama patobulinti kultūrinės edukacijos sistemą, sukuriant inovatyvią Kultūros paso administravimo platformą.
Kultūros pasas – priemonė, leidžianti kartu su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintinėse ir edukacinėse kultūros veiklose. 2022 m. Kultūros paso paslaugoms Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 4,03 mln. eurų, 30 tūkst. iš jų – mokykloms užsienyje.
unsplash.com nuotrauka
