Iki šiol gydytojai susidurdavo su iššūkiu, kad stereotaksinio rėmo tvirtinimas pacientui ant galvos būdavo sudėtingas ir reikalaujantis keturių rankų. KTU mokslininkai atnaujino šią įrangą ir sukūrė prototipą, kurio pagalba rėmą galima uždėti tiksliau ir greičiau – tai prisidėjo prie sumažėjusio pacientų patiriamo streso, o pati procedūra reikalauja mažiau personalo. Šis prototipas jau sėkmingai naudojamas Lietuvoje bei sulaukė tarptautinio susidomėjimo.
Plačiau apie Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechatronikos instituto projektą pasakoja jo vadovas, mokslo darbuotojas dr. Darius Eidukynas. Projekto partneriai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).
Keičia procedūros atlikimą
Stereotaksinis rėmas dažniausiai naudojamas giliųjų elektrodų implantavimo operacijoms, sergantiems Parkinsono liga, esencialiniu tremoru, distonija. Taip pat šie rėmai nuo pernai metų pasaulyje pradėti naudoti ir gama peilio radiochirurginių operacijų metu.
KTU mokslininkai suprojektavo ir pagamino stereotaksinio rėmo pozicionavimo sistemos prototipą, sudarytą iš pripučiamų silikoninių pagalvėlių integruojant standumo rėmelį, papildomą fiksacinę briauną ir tiesioginį rankinės pompos prijungimą.
Prototipo testavimo rezultatai nudžiugino – jau pirmo bandymo metu pastebėta šio išradimo nauda. Pasiekiamas trumpesnis procedūros laikas, mažesnis dalyvaujančio personalo skaičius ir mažesnis rėmo padėties koregavimų poreikis fiksavimo metu – rėmą pavyko uždėti sklandžiau ir tiksliau. Tai leidžia pasiekti mažesnį patiriamo streso lygį pacientams ir personalui.
KTU mokslininkų prototipą teigiamai įvertino ir pats švedų gamintojas: „Ši įranga jau kasdien naudojama Neurochirurgijos klinikoje. Pristačius prototipą tarptautinėje konferencijoje, sulaukta susidomėjimo iš stereotaksinio rėmo „Vantage“ gamintojo „Elekta“, kokios yra šio prototipo panaudojimo galimybės platesniam vartotojų ratui“, – teigia LSMU atstovas A. Radžiūnas.
Pasak KTU dr. D. Eidukyno, švedų gamintojo „Elekta“ naujojo stereotaksinio rėmo „Vantage“ tvirtinimas pacientui ant galvos yra labai nepatogus. Jis neturi priedų, kurie laikinai galėtų jį fiksuoti, todėl yra laisvas, juda, o tai įveiklina du gydytojus – vienas jų procedūros metu turi prilaikyti rėmą, kad galutinis fiksavimas būtų tikslus.
Lengvai sumontuojamos ir išmontuojamos individualizuotos pripučiamos pagalvėlės palengvina šį procesą – pasiekiamas didesnis standumas, naudojimo paprastumas, užtikrinimas pagalvėlių neiškritimas procedūros metu, o taip pat yra galimybė iš anksto parinkti reikiamo dydžio pagalvėlę atsižvelgiant į unikalų paciento atvejį.
Pagalvėlės su įlietu stiprinamuoju rėmeliu tinka įvairios formos ir dydžio galvoms, standžiai fiksuoja rėmą norimoje padėtyje bei gali būti naudojamos pacientams su judesio sutrikimais.
Mechatronikos instituto mokslininkai pagalvėlių gamybai panaudojo silikono liejimo individualizuotose 3D spausdintose formose technologiją. Tokie gaminiai gali liestis su žmogumi, būti dezinfekuojami, o pagalvėlės pagal poreikį ar reikalavimus gaminamos tiek vienkartinės, tiek daugkartinės.
Naudojamas Lietuvoje, domisi kitos šalys
„Sukurtas pneumatinių (veikiančių suspaustu oru) pagalvėlių prototipas pirmiausia buvo testuojamas klinikinėje aplinkoje. Kadangi pats dirbu su stereotaksiniais rėmais, labai laukiau progos, kada galėsiu ištestuoti šį patobulinimą.Taigi, prototipą pritaikėme 8 ligoniams, kuriems buvo atlikta giliųjų smegenų elektrodų implantavimo operacija“, – apie prototipo išbandymą praktikoje komentuoja LSMU Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas, docentas Andrius Radžiūnas.
Prototipo testavimo rezultatai nudžiugino – jau pirmo bandymo metu pastebėta šio išradimo nauda. Pasiekiamas trumpesnis procedūros laikas, mažesnis dalyvaujančio personalo skaičius ir mažesnis rėmo padėties koregavimų poreikis fiksavimo metu – rėmą pavyko uždėti sklandžiau ir tiksliau. Tai leidžia pasiekti mažesnį patiriamo streso lygį pacientams ir personalui.
KTU mokslininkų prototipą teigiamai įvertino ir pats švedų gamintojas: „Ši įranga jau kasdien naudojama Neurochirurgijos klinikoje. Pristačius prototipą tarptautinėje konferencijoje, sulaukta susidomėjimo iš stereotaksinio rėmo „Vantage“ gamintojo „Elekta“, kokios yra šio prototipo panaudojimo galimybės platesniam vartotojų ratui“, – teigia LSMU atstovas A. Radžiūnas.
Įranga patentuota tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tikimąsi, kad ją išbandys ir kitos šalys, o taip pat planuojama ją pritaikyti ir kitose srityse: „Remiantis šia įranga, su kolegomis iš Lenkijos, kurie kuria egzoskeletus, skirtus žmonių reabilitacijai po įvairių traumų, planuojame bendradarbiauti ir panaudoti panašaus tipo pagalvėles egzoskeleto atskirų elementų pozicionavimui ant žmogaus kūno“, – ateities perspektyvomis dalijasi projekto vadovas D. Eidukynas.
„Mūsų žiniomis, to Lietuvoje nebuvo. Tai yra nauja iš mūsų kaip mechanikos inžinierių pusės. Mes įvaldėme individualizuotų pripučiamų gaminių gamybos technologiją ir šiuos principus galėtume pritaikyti platesniu mastu robotizuotose sistemose“, – projekto pasiekimais džiaugiasi KTU mokslininkas.
