Kalėdinė žąsis ar aguonų pienas tikrai ne vieną nukelia mintimis į vaikystės namus, kvepiančius mamų ar močiučių geriausiais receptais. Todėl ne paslaptis, jog maistas yra neatsiejama tradicijų, švenčių, bendravimo ir šeimos ritualų dalis. Artėjant šventėms ir sukant galvą, ką patiekti ant šventinio stalo, svarbu apgalvoti ir apie porcijas, jog vėliau netektų kovoti su persivalgymo pasekmėmis.
Įvairūs patiekalai susiję ne tik su šventinėmis tradicijomis, bet ir su mūsų emocijomis, maloniais prisiminimais. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto direktorės Alvijos Šalaševičienės, nors pats maisto ruošimas ir dekoravimas – taip pat šventės dalis, teikianti džiaugsmą, labai svarbu atskirti šventinį maistą nuo kasdienio maisto.
Labai dažnai šventiniai patiekalai vartojami ne tik per Kūčias ir Kalėdas, bet ir visą kitą savaitę iki pat Naujųjų metų. Nors taip ir užkertamas kelias maisto švaistymui, KTU jaunesnioji tyrėja A. Zabulionė teigia, kad šiuo laikotarpiu labai dažnai prarandamas saikas matuojant porcijas, nepaisoma gaminimo datų ir tinkamumo terminų.
Svarbu nepamiršti daržovių
Pasak KTU jaunesniosios tyrėjos Aelitos Zabulionės, per vieną ar dvi šventines dienas persivalgyti nėra taip blogai, kaip šį maratoną tęsti visą savaitę ar net daugiau.
Tyrėja teigia, kad persivalgymas glaudžiau susijęs su psichologiniu požiūrio į maistą aspektu, nei su jo asortimentu ar kiekiu. Pasak A. Zabulionės, persivalgymą skatina ir badavimas, nepamatuotai griežti maisto ribojimai: „Norint išvengti sunkaus persivalgymo švenčių metu derėtų išlaikyti tolygų valgymo režimą net ir šventinę dieną. Nepraleiskite pusryčių ir pietų; tiesa, jiems galite rinktis lengvesnius patiekalus ir mažesnes nei įprasta porcijas.“
KTU Maisto instituto direktorė A. Šalaševičienė pabrėžia, jog Europos maisto saugos tarnyba (angl. European Food Safety Authority), atsižvelgdama į Europos Sąjungos mitybos gaires, rekomenduoja suvartoti nuo 400 iki 650 g šviežių vaisių ir daržovių per dieną. Mokslininkė primena, kad bent trečdalį šventinio stalo vis tiek turi sudaryti daržovės ir vaisiai, o kasdieniame maiste jų turi būti bent 50 procentų.
Kas su kuo nedera?
Įvairaus maisto ragavimo principai labai priklauso nuo individualaus organizmo poreikių ir mitybos ypatybių. A. Zabulionė teigia, jog nors patiekalų derinimas tarpusavyje priklauso nuo asmeninių norų, yra bendrų patarimų, tinkamų visiems.
„Per šventes valgomas maistas įprastai yra riebesnis, sunkesnis ir ilgesnį laiką lieka mūsų virškinimo sistemoje. Jei po sočios vakarienės mėgausitės vaisiais – jie dar nesulaukę savo eilės virškinimo trakte gali pradėti rūgti. Todėl vaisiais geriau vaišintis prieš pagrindinius, didelius patiekalus arba jau praėjus kuriam laikui po didelės maisto porcijos“, – sako tyrėja.
Taip pat mokslininkė nepataria riebaus maisto maišyti su alkoholiniais gėrimais, nes tai tampa labai dideliu iššūkiu kasai: „Riebius patiekalus geriausia užgerti šiltu, lengvu gėrimu, pavyzdžiui, žolelių arbata“.
KTU tyrėja A. Zabulionė primena, jog patartina nemaišyti baltymingų produktų su krakmolingais, pavyzdžiui, mėsos su bulvėmis. Nors šios taisyklės kasdienėje mityboje dažnas lietuvis laikosi retai, per šventes šiuo patarimu vertėtų vadovautis tiems, kurie turi jautrią ar lengvai sudirginamą virškinimo sistemą.
Svarbu grįžti į kasdienį ritmą
A. Zabulionė pataria, jog tam, kad maistas per šventes netaptų neįveikiamu iššūkiu skrandžiui, reikia pasistengti valgyti lėtai, pasimėgaujant skoniu, tekstūra.
„Labai dažnai valgome iš inercijos, kalbėdami ar kažką žiūrėdami, tad pabandykite ties kiekvienu naujai ragaujamu patiekalu savęs paklausti: „Ar jis man tikrai skanus? Ar patinka išvaizda, skonis, kvapas? Taip daug labiau pasimėgausite maistu, ir gausite didelę dozę dopamino – laimės hormono“, – teigia tyrėja prašydama nepamiršti, jog paragavimui pakanka vos 30 gramų patiekalo.
KTU Maisto instituto mokslininkės teigia, jog dažniausia per šventes daroma klaida – pamirštama gerti vandens. Prie šventinio stalo galima rinktis paprastą vandenį, arba jį pakeisti gazuotu – pasak A. Zabulionės, burbuliukai padės maistui greičiau judėti žarnynu. O norint išvengti pilvo pūtimo, visada patartina skirti laiko aktyvioms veikloms – žaidimams su vaikais ar pasivaikščiojimui snieguotu mišku.
„Pasibaigus šventei jau kitą dieną būtina grįžti į įprastą, kasdienio maisto režimą, kurio pagrindą turi sudaryti daržovės, grūdinės kultūros ir liesi baltymų šaltiniai. Kad dėl šio pokyčio nesusidarytų didelis maisto, kurio nepavyko suvalgyti per šventes, atliekų kiekis, būtina gerai įsivertinti šventinės vakarienės valgytojų poreikius ir teisingai apskaičiuoti porcijų dydžius“, – pataria A. Zabulionė.
KTU informacija
