Artėjant metų pabaigai visi mes tarsi norime apibendrinti metus ir nutarti, kokie jie buvo – geri ar blogi, ką atnešė, ką pakeitė? Tad prisiminkime, kokie šie metai buvo Kaunui. Ir kauniečiams. Kokie svarbiausi įvykiai lydėjo šiuos metus, ir ar sėkmingi jie buvo?
Sausį – kauniečių dovana vilniečiams
Metų pradžią kauniečiai pradėjo gražiais darbais ir pratęsė tradiciją – pasveikinti Vilnių su gimtadieniu. 696-ojo Vilniaus gimtadienio proga vilniečiai turėjo galimybę nemokamai atvykti į Kauną, nemokamai naudotis ekskursijų programomis, susipažinti su „Kaunas 2022“ veikla ir praleisti laiką su kauniečiais kavinėje, restorane ar net jų pačių namuose!
Šios idėjos dėka užgimė labai graži draugystė. Apie tokią dovaną sužinojusi vilnietė Simona, kartu su drauge sausio 26-ąją sėdo į autobusą ir nuvažiavo į Kauną, kur Žaliakalnyje kaunietis Tadas organizavo vakarienę. Čia mergina susipažino su namų šeimininko draugu – Andriumi. Pirmoji pažintis nebuvo ypatinga – tik trumpas pokalbis apie muziką. Tačiau draugystė išsirutuliojo ir ,,užgimė meilė tarp dviejų miestų“: „Matyt, kažkas širdyje sukirbėjo. Andrius po kelių dienų parašė man per „Facebook“, taip ir pradėjome susirašinėti. Nebuvo tai meilė iš pirmo žvilgsnio, tiesiog pradėjome bendrauti ir nenustojame iki šiol“, pasakojo vilnietė Simona.
Apie šią dovaną daugiau paskaityti galite čia.
Vasarį – nauji autobusai ir atsisveikinimas su „auksiniu tualetu“
Vasario mėnesį prasidėjo pirmieji žingsniai, iš pagrindų atnaujinantys Kauno viešąjį transportą – į Kauno gatves išriedėjo 25 nauji autobusai. Naujieji autobusai yra itin patogūs vyresniems miestiečiams, šeimoms su mažais vaikais, judėjimo negalią turintiems keleiviams. Taip pat naujuose autobusuose įdiegta apsauga nuo keleivių prispaudimo, LED šviestuvai, tonuoti stiklai, kondicionieriai. Apie naujus autobusus galite paskaityti čia.
Taip pat vasario mėnesį kauniečiai atsisveikino su „auksiniu tualetu“. Turbūt garsiausias Kauno viešasis tualetas, už 153 tūkst. eurų, buvo pastatytas dar prieš 10 metų. Dar metų pradžioje, atidarius naują viešąjį tualetą, šis – „auksinis“ surūdijęs ir nebetinkamas naudoti buvo užrakintas visam laikui, o vėliau – parduotas aukcione. Apie tai kaip Kaunas atsisveikino su auksiniu tualetu galite paskaityti čia.
Kovą – darbai Laisvės alėjoje ir laimės dienos staigmenos
Pavasaris Kaune prasidėjo nuo pokyčių. Pagrindinėje Kauno pėsčiųjų gatvėje – Laisvės alėjoje, prasidėjo vienas svarbiausių rekonstrukcijos etapų. Gatvės atkarpose tarp I. Kanto ir Maironio, S. Daukanto ir A. Mickevičiaus gatvių pradėta kloti granito danga.
Kol kas darbų pabaigos dar nesimato, bet darbuotojai dar turi laiko, kadangi planuojama, jog pilnai atnaujinimo darbai Laisvės alėjoje bus baigti iki kitų metų pabaigos.
Nors išrausta Laisvės alėja ir nepuošė miesto vaizdu, tačiau kovą kauniečiai džiaugėsi. Ir ne tik pavasariu, bet ir laimės diena, kuri šiais metais buvo ypatinga. Laimės dienos sumanytojai, „KEKS 2022“ ambasadoriai šiemet laimę kvietė dalinti kitiems: senjorams, neįgaliesiems, kitataučiams ar žmonėms su augintiniais. Specialiais traukinių reisais keturkojai keliauninkai į Kauną iš Vilniaus ir atgal vyko nemokamai. O besidomintys literatūra į biblioteką galėjo keliauti kartu su savo augintiniais kur su dovanomis laukė Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotojos.
Laimės dienos proga kauniečiai dalyvavo įvairiuose seminaruose, nemokamai mokėsi plaukti, piešti, skaityti, galėjo lankytis teatre, muziejuje ir atverti duris, kurios įprastai būna po užraktu – apsilankyti savivaldybėje ir kartu su organizacijos darbuotojais dalyvauti linksmoje, nemokamoje mankštoje. Apie laimės dieną skaitykite čia.
Balandį – V. Matijošaičio pergalė ir tarptautinis pripažinimas Kauno miestui
Šis mėnesis sėkmingas tapo Visvaldui Matijošaičiui. Jis iškovojo pergalę Kauno miesto mero rinkimuose ir pradėjo antrąją kadenciją. Meras teigė, kad Kauno sėkmės istorija dar tik prasideda:
„Į šitą darbą prieš 4 metus atėjau turėdamas vieną tikslą – atgaivinti Kauną. Šiandien Kaunas yra visiškai kitoks miestas nei buvo anksčiau. Tvarkingesnis, gražesnis, atsikratęs kompleksų, susigrąžinęs pasitikėjimą savimi ir dideliu greičiu augantis, – inauguracijos ceremonijos metu kalbėjo V. Matijošaitis. – Pokyčius, kurie pastaraisiais metais įvyko su Kaunu, daugelis žmonių vadina sėkmės istorija. Tuo tarpu aš juos vadinu gera įžanga arba apšilimu prieš tikrąją sėkmės istoriją, kurią visi kartu pradedame šiandien.“.
Na, o mėnesio pabaigoje Kaunas sulaukė tarptautinio pripažinimo kaip miestas, turintis besikuriančiam verslui draugišką aplinką ne tik Lietuvos, bet pasaulinės verslo arenos kontekste. „Startup Blink Global“ 2019-ųjų tyrimų centro išleistas startuolių ekosistemos reitingas suteikė Kaunui 114 poziciją iš 1028 tyrime dalyvavusių viso pasaulio miestų.
Gegužę – Kauno gimtadienis!
Pavasario pabaigą kauniečiai atšventė audringai. Dar gerokai prieš Kauno miesto gimtadienį, organizatoriai teigė, kad tokios šventės Kaune dar nebuvo. Ir iš tikrųjų tris dienas vykusioje šventėje buvo visko: nuo viduramžiško liepsnų šou, iki Andriaus Mamontovo gyvo garso koncerto.
Gegužės 17–19 dienomis kauniečiai ir miesto svečiai galėjo mėgautis Lietuvos ir užsienio muzikos žvaigždžių koncertais, vakarėliais po atviru dangumi, spalvingomis pramogomis su šokančiais fontanais, fejerverkais bei autentiškuoju Hanzos miesteliu.
Tiesa, neapsieita be skandalų: po gimtadienio šventės renginių, Švč. Sakramento bažnyčioje pasigesta dviejų kūrinių – ikonos su Mergelės Marijos atvaizdu ir medinės Jėzaus Kristaus skulptūros. Kiek vėliau, kaunietės Žydrūnės ir jos augintojo dėka meno dirbiniai buvo rasti.
Birželį – vandens tiekimo problemos ir skulptūra legendinei Bitei
Vasaros pradžia šiais metais buvo itin karšta. Dėl ekstremalių karščių smarkiai išaugo vandens suvartojimas, kuris lėmė kai kuriose Kauno vietose užfiksuotus vandens tiekimo sutrikimus. Su jais susidūrė apie 1 tūkst. kauniečių. Vyraujant stichiškiems orams visų kauniečių buvo prašoma nelaistyti vejų nuo 18 iki 23 val. Specialistai džiaugėsi, kad pavyko greitai atstatyti normalų vandens tiekimą. Prie to itin prisidėjo kauniečių sąmoningumas ir keli skubūs techniniai sprendimai. Apie vandens tiekimo problemas galite paskaityti čia.
Na, o apie senbernarę Bitę daug pasakoti turbūt nereikia. Kauniečiams tai puikiai žinomas šuo. Bitė buvo žinoma ne tik savo pasivaikščiojimais, bet ir kilniais darbais, kurių sąraše ir išgelbėtas skęstantis vaikas ir viščiukai iš po judančio automobilio. Pasak buvusio Bitės šeimininko, kalbos apie neeilinius Bitės sugebėjimus buvo pasklidusios ir už Lietuvos ribų – senbernarės įsigijimu domėjosi tiek Rusijos, tiek Lenkijos cirko trupės, kitų šalių kinologai. Legendinę Bitę kauniečiams primins birželio mėnesį, prie Žaliakalnio turgaus iškilusi jos skulptūra. Idėja įamžinti senbernarę Bitę kilo jos buvusiam šeimininkui Algimantui Bakui. Tokia iniciatyva didelio palaikymo sulaukė ir tarp kauniečių.
Liepą – pagerbti Kauno miestą garsinantys kauniečiai
Šiemet Kauno garbės piliečiu paskelbtas pirmasis atkurto VDU rektorius ir žinomas visuomenės veikėjas – Algirdas Antanas Aviženis. A. A. Avižienis – pasaulinio garso mokslininkas, pasiekęs aukštumas asmeninėje karjeroje ir uoliai dalinęsis savo žiniomis su kitais. Kauno vardą garsinantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Renginyje apdovanota ir daugiau pasižymėjusių kauniečių. 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklai įteikti liaudies šokio pedagogei, choreografei ir Lietuvos vyriausiajai baletmeisterei Margaritai Tomkevičiūtei, Kauno kolegijos tautinių šokių kolektyvo „KauKas“ vadovui Kęstučiui Pušinaičiui. Kauno miesto simboliu Tauriuko statulėle apdovanotas vienas „Pažaislio muzikos festivalio“ įkūrėjų Jonas Gudzinevičius.
Tauriuko statulėlės įteiktos ir trims drąsioms kaunietėms: Violeta Bukmanienė, Jūratė Basevičienė ir Karolina Jakštaitė savo širdies gerumu dalinasi globodamos vaikus. Globėjos atvirai dalinasi savo istorijomis ir aktyviai dalyvauja globos skatinimo kampanijoje „Tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime“.
Rugpjūtį – į miestą atvyko paspirtukai ir atidaryti du miesto parkai
Vasaros pabaigai kauniečių laukė naujovė – paspirtukų dalijimosi paslauga. Elektrinius paspirtukus kauniečiams bendrovė nusprendė pasiūlyti po to, kai lūkesčius viršijo veiklos pradžia Vilniuje. Paslaugos pasisekimas aiškinamas patrauklia kainodara, klientų pasitikėjimą jau užsitarnavusiu prekės ženklu bei atsakingo bei kultūringo vairavimo svarbos akcentavimu. Po pirmojo paspirtukų sezono Kaune, rezultatai stebinantys – vienas kaunietis paspirtuku važinėjo net 109 kartus, per kuriuos įveikė net 270 km. Apytiksliai tiek būtų galima nuvažiuoti keliaujant iš Kauno į Rygą. Apie paspirtukus daugiau rasite čia.
Mėnesio pabaigoje kauniečiai pradžiuginti buvo ir atnaujintais parkais. Du savaitgaliai – du atnaujintų parkų atidarymai. Tokiu ritmu rugpjūtį gyveno Kaunas. Rekonstruojant parkus buvo pakeista apšvietimo sistema, įrengtos naujos vaikų žaidimo ir sporto aikštelės, nauji suoliukai. Teritorijas puošia naujai pasodinti augalai ir gėlynai. Draugystės parko Parkų svečiai pradžiuginti naujais stalo teniso stalais, moderniomis krepšinio, petankės ir ekstremalaus sporto aikštelėmis. Bene ryškiausias Draugystės parko akcentas – atsinaujinęs didžiulis šokantis fontanas.
Rugsėjį – siekis prijungti Kauno rajoną ir naujieji troleibusai
Ruduo Kaune prasidėjo skandalingai. Kaunas pasiūlė daliai Kauno rajone gyvenančių žmonių galimybę tapti miesto savivaldybės teritorijos dalimi. Rajono gyventojai tokį siūlymą priėmė skaudžiai – jie prie miesto jungtis nenori. Kaune ir Vilniuje vyko piketai prieš planus dalį Kauno rajono teritorijos prijungti prie miesto. Savivaldybės duomenimis, šiuo metu dokumentai dėl Kauno rajono teritorijų prijungimo tebėra ruošiami ir derinami su atsakingomis institucijomis.
Na, o mėnesio pabaigą pažymėjo istorinė diena – į Kauno gatves išriedėjo pirmieji nauji troleibusai. Visą savaitę naujaisiais troleibusais kauniečiai galėjo važinėtis nemokamai, jie džiaugiesi, kad naujasis transportas – patogesnis ir saugesnis.
Spalį – nauja mero patarėja ir rekordinė investicija
Spalį, prie Kauno mero patarėjų komandos prisijungė sportinę karjerą baigusi Rūta Meilutytė. Kaune gimusi garsiausia šalies plaukikė Visvaldui Matijošaičiui patarinėja sporto, sporto infrastruktūros vystymo ir sveikos gyvensenos klausimais.
„Labai džiaugiuosi šia unikalia galimybe dirbti kartu su Kauno miesto savivaldybe. Tikiuosi, kad galėsiu savo patirtimi būti naudinga Kauno miesto komandai sprendžiant įvairius miesto sporto infrastruktūros ir sveikos gyvensenos klausimus“, – tuomet teigė Rūta Meilutytė.
O spalio viduryje Kaune įsikūrusi „Helis play“ įmonė pranešė, kad internetinė kompiuterinių žaidimų pardavimo platforma „Eneba“ pritraukė užsienio investuotojų dėmesį ir sėkmingai užbaigė 2,5 milijonų eurų vertės pradinio finansavimo etapą, kurį vedė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi „InReach Ventures“. „Eneba“ investicija – viena didžiausių ankstyvos stadijos investicijų šioje verslo srityje, bei didžiausia tokia Lietuvoje.
Lapkritį – Kauno rajono ūkininkų protestas, apdovanojimas Kauno merui ir eglutės įžiebimas
Lapkritį Japonijos ambasada rotušėje surengė iškilmingą apdovanojimų ceremoniją, kurioje Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui įteiktas Japonijos Imperatoriaus ordinas. V. Matijošaitis apdovanojamas „Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir rozete“. Garbingas apdovanojimas paskirtas už nuopelnus stiprinant tarpusavio supratimą puoselėjant Čijunės Sugiharos atminimą ir skatinant tarpregioninį bendradarbiavimą tarp Japonijos ir Lietuvos. Apie tai paskaityti galite čia.
Lapkričio gale, visoje Lietuvoje vyko ūkininkų protestas. Kauno rajone protestavę ūkininkai teigė, kad nori auginti ir tautiečiams tiekti kokybišką ir ekologišką produkciją, tačiau galimi pakeitimai jų verslą itin pasunkintų. Kauno rajono žmonės nevyniojo į vatą ir rėžė tiesą į akis: ,,Atvažiuokite į laukus padirbti patys ir tada priiminėkite sprendimus!“. Protestas veltui nenuėjo – seime nepritarta mokesčių kėlimui.
Paskutinę lapkričio dieną kauniečiai galėjo dalyvauti nepakartojamame renginyje. Rotušės aikštė kalėdiniam laikotarpiui pavirto paslaptinga Kalėdų planeta. Joje apsigyveno kosminiai personažai ir fantazijų pasaulį primenančios instaliacijos, o didžiausiu vakaro akcentu tapo ryškiaspalvės eglutės įžiebimas. Šventę vainikavo garsiausių šalies atlikėjų koncertas.
Gruodį – dar vienas apdovanojimas Kaunui ir ko gero, brangiausia eglutė Kauno rajone
Reitinge Patraukliausios ateities turizmo vietovės 2019/2020, Kaunas pripažintas vienu perspektyviausių miestų turizmui. Pelnyta devinta vieta kategorijoje „Tiesioginių užsienio investicijų strategija“. Be to, viena įtakingiausių pasaulinių reitingų sudarytojų grupė atkreipė dėmesį į Kauną ir dar penkiose srityse.
Šį mėnesį savo kalėdinėmis idėjomis nustebino viena žemės ūkio technika prekiaujanti „East West Agro“ įmonė, kuri originalią eglutę sukūrė iš traktorių. Vienareikšmiškai, ši eglutė galėtų varžytis dėl brangiausios Lietuvos eglės vardo, nes technikos, reikalingos šiai žaliaskariai sukurti, vertė viršija 1 mln. Eurų. Šią eglutę apžiūrėti galite čia.
Įmonės rinkodaros vadovas Skomantas Rukuiža džiaugiasi, kad prie šio kūrinio prisidėjo visa komanda:
„Kalėdinės eglutės iš traktorių idėją įgyvendinti nebuvo taip paprasta, tačiau visos komandos dėka gautas rezultatas nustebino net ir pačius mus. Sunkiausia dalis buvo sugalvoti, kaip sustatyti šias transporto priemones, kurios, kaip žinia, nėra labai kompaktiškos, į formą, kuri primintų mūsų žaliaskarę“, – sakė S. Rukuiža.
Apibendrinti šiuos metus būtų sudėtinga. Vyko visko – skandalų, švenčių, gražių iniciatyvų, pokyčių miesto infrastruktūroje ir tai tik maža dalis visų metų. O jie šiemet buvo – įvairiaspalviai, kaip ir pats Kaunas bei jo gyventojai.