„Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus yra mūsų krašto pasididžiavimas, todėl Kauno rajono savivaldybė pasirengusi jam skirti daugiau dėmesio“, – sakė Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockas. Dar viena paskata labiau atsigręžti į šį muziejų, anot vicemero, yra šiemet minima žymaus lietuvių tautosakininko ir etnografo A. Juškos 200 metų gimimo sukaktis.
Muziejus buvusioje Vilkijos parapijos klebonijoje visuomenininkų pastangomis buvo pradėtas kurti dar sovietmečiu, o 1990 metais jo steigėju tapo Kauno rajono savivaldybė. Kraštotyrininkų tvirtinimu, šis pastatas Mažojoje gatvėje yra seniausias Vilkijoje ir skaičiuoja jau daugiau kaip 300 metų.
Arūno Sniečkaus ir jo žmonos Vidos pastangomis muziejuje sukaupta šimtai eksponatų. Bene vertingiausi – A. Juškos rankraščiai, šio tautosakininko užrašytos liaudies dainos, padavimai. Sodyba garsi dar ir todėl, kad čia atvažiuodavo daug garsių veikėjų: Juozas Naujalis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Petras Kalpokas, Kazys Binkis, Vydūnas, Borisas Dauguvietis, Nikolajus Rerichas ir kiti.
Dabar „Juškynėje“ kas dvejus metus vyksta tarptautiniai dūdmaišininkų festivaliai, švenčiamos kalendorinės šventės, rengiamos etnografinės vakaronės, tautodailininkų plenerai.
Sovietmečiu pastatas buvo avarinės būklės. Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas tvirtino, kad savivaldybė į A. ir J. Juškų muziejų jau yra investavusi maždaug 90 tūkst. eurų. Prieš aštuonerius metus buvo pakeistas pastato stogas. „2017 m. pakeitėme supuvusius sienojus, sienų apkalus, kai kurias durų staktas, impregnavome drėgmei jautrias detales, įrengėme lietaus vandens nuotekyną, nes ant sienų tyškantis lietaus vanduo pūdė pastatą. Visa tai kainavo 10,6 tūkst. eurų. Šiemet už beveik 60 tūkst. eurų pakeitėme visą elektros instaliaciją ir apšvietimą, įrengėme gaisrinės saugos sistemą, atlikome kitų darbų“, – pasakojo direktorius.
Lomoje stovintis šmtametis medinis namas jautrus drėgmei, todėl muziejininkams jį tenka pašildyti net vasarą. „Patalpose svarbu išlaikyti kuo pastovesnę temperatūrą, todėl planuojame įrengti ekonomiškesnį, modernesnį šildymo katilą, taip pat reikėtų patogesnių sanitarinių mazgų, būtina sutvarkyti verandos pagrindą ir pamatą“, – svarbiausius ateities darbus vardijo Z. Kalesinskas.
Pirmiausia bus atlikta pastato energetinė ir techninė ekspertizė, po to bus rengiamas projektas, ieškoma finansavimo.
Diskutuojant dėl muziejaus ateities, iškilo ir kai kurių teisinių klausimų. Vienas jų – galimybė gyventi muziejaus patalpose.
Kauno rajono savivaldybė yra įsteigusi rinkinių saugotojo ir muziejininkės etatus, kuriuos užima Arūnas Sniečkus ir jo žmona Vida. Dar pusė etato skiriama pagalbiniam darbininkui, kuriuo dirba muziejininkų sūnus Vykintas. Šeima muziejuje ne tik dirba, bet ir gyvena.
Rengiantis pastato remontui, savivaldybė Sniečkų šeimai pasiūlė persikelti į atnaujintą municipalinį butą Vilkijoje, Čekiškės gatvėje. Netrukus viešojoje erdvėje pasirodė tikrovės neatitinkanti informacija, neva A. ir J. Juškų muziejus bus naikinamas, o jo kūrėjai „metami į gatvę“. Kai kurie politikai ėmė raginti gyventojus pasirašyti elektroninę peticiją, rengti protesto akcijas.
„Tai absurdiška, klaidinanti informacija. Labai vertiname Arūno ir Vidos ilgametes pastangas kurti gyvą muziejų, kuris yra unikalus. Sieksime, kad jis būtų išsaugotas toks, koks yra, tik patogesnis, saugesnis ir atviras visuomenei, kaip iki šiol“, – pabrėžė Z. Kalesinskas.
Kartu direktorius pastebėjo, kad pastato remontas yra proga išsiaiškinti visus teisinės atsakomybės aspektus. Muziejus turi oficialų darbo grafiką, tačiau lankytojai priimami ir kitu laiku. Kokia tvarka galioja tada? Kas atsakingas už materialinę žalą įvykus gaisrui ar kitai nelaimei po darbo valandų? „Visus šiuos klausimus aptarsime ir priimsime šio muziejaus kūrėjams priimtiniausius sprendimus“, – tikino Z. Kalesinskas.
