Kauno klinikose pirmą kartą implantuotas aortos vožtuvas per kateterį (TAVI), pacientui netaikant bendrosios anestezijos. Šios sudėtingos procedūros metu į pacientės kaklo arterijas, maitinančias galvos smegenis, įvesti specialūs apsauginiai filtrai, apsaugoję 83 metų moterį nuo galimo išeminio insulto per procedūrą. Šie filtrai operacijos metu panaudoti taip pat pirmą kartą.
Moterį kelerius metus vargino progresuojantis dusulys net nuo nedidelio fizinio krūvio. Pastaraisiais mėnesiais jai dėl dusulio buvo sunku nueiti mažiau nei šimtą metrų.
„Didžiąją dalį aortos vožtuvo stenozių sukelia aortos vožtuvo kalcifikacija. Tai per aortos vožtuvo operaciją ženkliai didina išeminio galvos smegenų insulto riziką. Įvertinus pacientei atliktus tyrimus, nuspręsta prieš TAVI procedūrą į kaklo arterijas įvesti apsauginius filtrus, kurie apsaugotų nuo kalcio dalelių migracijos į galvos smegenų arterijas. Po sėkmingai atliktos TAVI procedūros šie filtrai išimti. Juose aptikta iki 3 milimetrų dydžio kalcio dalelių, kurios galėjo sukelti embolinės kilmės išeminį galvos smegenų insultą. Apsauginiai filtrai šių procedūrų metu turėtų būti naudojami visiems pacientams, kuriems nustatyta didelė išeminio insulto rizika“, – pirmaisiais operacijos rezultatais džiaugėsi Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas prof. Ramūnas Unikas.
Aortos vožtuvo stenoze sergantys pacientai, kuriems atliekama aortos vožtuvo implantacija per kateterį, dažnai yra vyresnio amžiaus ir serga sunkiomis gretutinėmis ligomis. Pastarosios didina riziką įprastam operaciniam aortos vožtuvo gydymui atveriant krūtinės ląstą ir gali sukelti papildomų sunkumų taikant bendrąją anesteziją.
„Dažnai pacientai, sulaukę 80 ar daugiau metų, nenori rimtesnių gydymo procedūrų, nes galvoja, kad operacijos rizika yra didesnė nei jos nauda tolesniam gyvenimui, – sako prof. R. Unikas. – Tačiau 2011 metais implantavome aortos vožtuvą per kateterį 88 metų amžiaus pacientui – jis iki šiol bent kartą per metus apsilanko profilaktiniam patikrinimui. Gerindami savo profesines žinias ir pritaikydami naujausius gydymo metodus, užtikriname maksimalų saugumą visiems Kauno klinikose gydomiems pacientams“.
Pasak pirmąją aortos vožtuvo implantavimo per kateterį (TAVI) procedūrą netaikant bendrosios anestezijos atlikusio Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus gydytojo kardiologo Kasparo Briedžio, svarbiausia užduotis buvo visą komandą supažindinti su operacijos eiga ir pasiruošti galimoms komplikacijoms.
„Taip pat labai svarbu pacientę supažindinti su operacijos metu atliekamomis procedūromis ir numatomais pojūčiais. Šią sudėtingą procedūrą planavome atlikti tik vietinės nejautros sąlygomis – pacientas išlieka sąmoningas per visą procedūrą, tad operuojant būtina su juo nuolat bendrauti, įvertinant sveikatos būklę. Gebėdami atlikti tokią operaciją be narkozės, galime tiesiogiai vertinti paciento neurologinę būklę dėl galimo galvos smegenų insulto, kurio gydymui gyvybiškai svarbios pirmosios valandos. Netaikydami bendrosios anestezijos taip pat palengviname paciento atsigavimą po operacijos – tai ypatingai svarbu vyresniame amžiuje“, – pasakojo K. Briedis. Gydytojas naujausios gydymo metodikos išmoko ir patirties įgijo per ilgalaikes stažuotes Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir JAV.
K. Briedžio teigimu, aortos vožtuvo stenoze sergančiųjų Europoje ženkliai auga, nes didėja vidutinė gyventojų gyvenimo trukmė. Negydoma sunki aortos vožtuvo stenozė gali sukelti širdies nepakankamumą ar net staigią mirtį.
„Pasireiškus sunkios aortos stenozės klinikiniams simptomams ir neatlikus aortos vožtuvo operacijos, tikimybė išgyventi menka. Statistika rodo, kad 2 metus išgyvena mažiau kaip pusė sergančiųjų“, – teigė gydytojas kardiologas K. Briedis.
Pasak Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies ydų sektoriaus vadovės doc. Vaidos Mizarienės, aortos vožtuvo stenozė yra dažniausiai pasireiškianti širdies ydų liga, jai būdinga progresuojanti eiga. Dažniausia aortos vožtuvo stenozės priežastis yra degeneracinė vožtuvo kalcifikacija, kai metams bėgant kalcis pamažu kaupiasi ant vožtuvo burių. Stenozę gali sukelti ir įgimtas dviburis aortos vožtuvas ar reumatas.
„Svarbu žinoti, kad širdies ūžesys, progresuojantis dusulys fizinio krūvio metu, krūtinės skausmas ar spaudimo jausmas krūtinėje, kojų tinimas, galvos svaigimas, alpimas, nuovargis fizinio krūvio metu – pirmieji požymiai, pranešantys apie aortos vožtuvo stenozę“, – sako doc. V. Mizarienė.
Sklandžią kompleksinės procedūros eigą užtikrino daugiadalykė Kauno klinikų specialistų komanda. Pirmuosius apsauginius filtrus implantavo gydytojas kardiologas prof. Ramūnas Unikas ir gydytojas kardiologas Kasparas Briedis. Antruoju procedūros etapu – pirmąją aortos vožtuvo per kateterį (TAVI) operacijos sėkmę, pacientui netaikant bendrosios anestezijos – užtikrino gydytojas kardiologas Kasparas Briedis, gydytoja kardiologė Kristina Morkūnaitė, gydytojas anesteziologas reanimatologas doc. Tadas Lenkutis, anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytoja Aldona Mackevičienė, operacinės slaugytojos Jolita Volungevičienė, Daiva Pažereckaitė ir radiologijos technologai Rūta Gaubienė ir Egidijus Lysenko.
Šiuo metu sergamumo aortos stenoze rodiklis tarp vyresnių kaip 65 metų gyventojų viršija 2 procentus. Europoje įregistruota apie 4,9 milijonai pacientų, sergančių aortos vožtuvo stenoze. Ekspertų skaičiavimu, Lietuvoje yra nuo 400 iki 500 pacientų, kuriems kiekvienais metais galima atlikti TAVI. Procedūros per kateterį Kauno klinikose ne naujiena – 2019 metais ligoninėje atlikta 100-oji TAVI procedūra.
Kauno klinikų informacija ir nuotrauka
