Sparčiai augančiam Kauno verslui ima trūkti vieno esminio elemento – šiuolaikiškų, kokybiškų, aukščiausios klasės biurų. Nors įmonės vis labiau vertina darbuotojų komfortą, energinį efektyvumą ir reprezentatyvią architektūrą, ekspertų teigimu, Kauno komercinio Nekilnojamojo turto (NT) pasiūla vytis šių poreikių nesuspėja.
Modernių trūksta, senieji – nebetenkina
Anot NT brokerės Ramintos Mugauskienės, mieste šiuo metu susiklosčiusi situacija yra paradoksali – verslai auga, bet neturi kur plėstis.
„Daugiausiai šiuo metu Kaune yra sandėliavimo paskirties patalpų, kadangi pastaruosius kelerius metus aktyviai plėtėsi Kauno LEZ, vystėsi kiti gana dideli projektai ir jie atlaisvino didelės apimties sandėlius. Visgi aukštos klasės, A ar A+ administracinių patalpų Kaune trūksta, o laisvų – apskritai praktiškai nėra. Įmonės nori kelti savo kokybės kartelę, tačiau dažnai yra priverstos rinktis iš to, kas liko – nepakankamai modernios infrastruktūros ir energetiškai neefektyvių pastatų“, – sako „Capital Kaunas“ brokerė.
R. Mugauskienės teigimu, pasikeitė ir tai, kaip šiandien verslas suvokia darbo erdves. Jos tapo ne tik funkcijos, bet ir įvaizdžio dalimi.
„Senesnės statybos ofisų nuoma vis dar vyksta, bet šiandienos darbuotojas ieško daugiau. Įmonės tai supranta – biuras turi būti patrauklus ir viduje, ir iš išorės“, – sako brokerė.
Trūksta individualumo ir charakterio
Su tuo, jog dauguma Kauno biurų neatitinka šiuolaikinio verslo poreikių, sutinka ir „Kančo studija“ architektė Gustė Kančaitė.
„Didžioji dalis biurų, net ir tokiose miesto arterijose, kaip Savanorių prospektas ar Jonavos gatvė, buvo statyti bei projektuoti pagal tokią formulę, jog kuo greičiau atsipirktų. Tai yra žemos kokybės pastatai, be charakterio ar įvaizdžio“, – teigia architektė.
Anot jos, tokio tipo pastatuose nėra nei architektūrinės idėjos, nei siekio sukurti komfortiškas darbo sąlygas.
„Jei paprašytumėte nupiešti Savanorių prospekto išklotinę – man būtų sunku. Dauguma pastatų yra gana vienodi. Bežiūrėdamas supranti, kad tai yra tiesiog kevalai – verslo vokas, kurį kuriant nebuvo galvojama apie komfortą darbuotojui ar architektūrinę vertę miestui. Erdvės projektuotos be meilės“, – sako G. Kančaitė.
Paklausus apie tai, kas svarbiausia modernius poreikius atitinkančiam biurui, architektė akcentavo fizinio ir emocinio komforto darbuotojui kūrimą.
„Visų pirma, ir toliau vienu svarbiausių dalykų išlieka parkavimas. Nors ir skatinamas žaliasis judėjimas, vis tiek dauguma darbuotojų į darbą važiuoja automobiliais. Paties biuro komfortas prasideda nuo pažangių inžinerinių sprendimų. Mikroklimatas turi būti toks, kad niekas nejaustų skersvėjų, kad vėsinimas ar šildymas būtų švelnus, o ne iš tų laikų, kai kondicionieriai pūsdavo tiesiai į veidą. Svarbus ir akustinis komfortas – be jo sunku susikaupti“, – kalbėjo architektė.
G. Kančaitės teigimu, jei darbdavys nuoširdžiai rūpinasi darbuotojų gerove, ne mažiau svarbu ir darbo vietų išdėstymas.
„Šviesa – labai svarbus faktorius. Nors Lietuvoje nėra reglamentų, nurodančių, kaip toli darbo vieta gali būti nuo lango, vis dėlto, jei rūpinamės savo darbuotojais, tai paskutinė darbo vieta neturėtų būti toliau nei 6 metrai nuo lango. Natūrali šviesa ir vaizdas pro langą yra psichologinis komfortas, lygiavertis akustiniam“, – sako G. Kančaitė.
Šiemet mieste – tik vienas A++ projektas
Tokioje rinkos situacijoje iki rudens Kaune planuojama pabaigti tik vieną aukščiausios – A++ – klasės biurų kompleksą. Jis baigiamas įrengti adresu Savanorių pr. 239, greta sankryžos su Taikos prospektu.
Anot NT brokerės R. Mugauskienės, dar nebaigtas statyti šis objektas sulaukia itin daug verslų dėmesio.
„Tai bus vienintelis šiemet priduodamas A++ klasės biurų pastatas Kaune. Tokios patalpos – retenybė. Įsikūręs prie pagrindinės miesto gatvės ir vienos pagrindinių Kauno sankryžų, projektas išsiskiria savo matomumu ir lengvu pasiekiamumu – tiek automobiliu, tiek viešuoju transportu, tiek dviračiu ar paspirtuku“, – sako brokerė.
Viena iš projekto architekčių G. Kančaitė pasakoja, kad pastato koncepcija rėmėsi komforto žmogui ir architektūrinio savitumo principais. Tiesa, nepaisant jau anksčiau minėtų parkavimo, dienos šviesos, inžinerinių, mikroklimato bei akustinių savybių, ryškiausiu pastato elementu tapo fasadas.
„Fasadas šiuo atveju – mūsų pasididžiavimas. Jis turi skulptūrišką formą, kurią pagal specialų užsakymą mums padėjo įgyvendinti langų gamintojai. Tai nebuvo paprastas sprendimas – tai buvo drąsus, brangus, bet vertingas pasirinkimas. Dėkojame statytojui už tai, jog sutiko jį priimti ir įgyvendinti“, – pasakojo G. Kančaitė.
Orientuota į darbuotojo gerovę
Vystytojas Žanas Razevičius pabrėžia, kad tokie projektai – būtini, jei Kaunas nori išlaikyti konkurencingumą.
„Šiuolaikinės įmonės ieško kokybės, tvarumo ir ergonomiškumo. Kurdami šį pastatą galvojome apie inovatyvias technologijas, energijos taupymą, natūralią šviesą, puikų susisiekimą ir gerai išvystytą infrastruktūrą aplink pastatą. Taip pat daug dėmesio skiriame bendroms erdvėms, skatinančioms bendradarbiavimą ir gerinančioms darbuotojų savijautą“, – kalbėjo vystytojas.
Projektas siūlo sprendimus, kurių šiuo metu Kaune beveik nėra: du požeminiai aukštai automobilių stovėjimui, pakeliamos grindys, leidžiančios lanksčiai išvedžioti komunikacijas. Penktajame aukšte suprojektuota terasa su vaizdu į miestą, o pravažiuojančių ar praeinančių akį traukia raudona evakuacinė laiptinė bei prospekto kontekste išsiskiriantis modernus dantytas fasadas.
Projekte nuomojamos skirtingo dydžio erdvės, siekiančios net iki 485 kv. metrų. Kiekvienai įmonei bus suteikiamos individualios parkavimo vietos po biurais esančioje parkavimo aikštelėje. Taip pat numatytos erdvės dviračiams ir paspirtukams.
Pirmieji nuomininkai, kaip teigiama pranešime spaudai, galės įsikelti jau rudenį.
