Įsibėgėjęs „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS) projektas kitais metais driokstelės galinga jėga. O kas toliau? Kokia KEKS programos, projektų išliekamoji vertė, tęstinumas Kauno rajone?
„Nėra didesnio ir tvirtesnio palikimo nei užsimezgę, sutvirtėję tarpusavio ryšiai, investicija į žmones, kūrybiškumą. Rūpinomės, kad atsirastų precendentas žmonėms susitikti ir kad jie pamatytų, kad jie
patys, visi kartu gali išspręsti savo bendruomenės iššūkius, tereikia geriau vieniems kitus pažinti, susitelkti, bendrauti, o tai pasiekti padeda įvairios kultūrinės ir meninės priemonės“, – sakė KEKS Kauno rajono regioninių partnerysčių ir programos „Modernizmas ateičiai” kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė, atsakinga ir už visos KEKS programos integravimą į Kauno rajono seniūnijas.
Bendruomenės Kauno rajone jau ir anksčiau buvo, tačiau KEKS padeda joms tvirtėti, atrasti naujų kūrybiškumo formų.
Kaip pridūrė KEKS vadovė Virginija Vitkienė, KEKS komandos suorganizuoti ir bendruomenėms pasiūlyti įvairūs mokymai turės naudos ateityje. Vietoj žuvies bendruomenėms įteikta meškerių.
„Kauno rajonas yra unikalus. Jis tarsi turi vieną identitetą, tačiau iš tiesų jame yra 25 seniūnijos su savo išskirtine istorija, kultūriniu pulsu, skirtingais kultūros vartotojų poreikiais“, – apibūdino V.Migonytė-Petrulienė.
Anot jos, KEKS programa Kauno rajone orientuota į konkrečias bendruomenes, atsižvelgiant į konkrečiai bendruomenei tenkančius iššūkius, ko trūksta. Juk ne išeitis yra sukurti ir pastatyti kokią nors, pavyzdžiui, skulptūrą, kuri toje vietovėje būtų tarsi svetimkūnis.
Diskutuojant kiekvienoje seniūnijoje pradėjo aiškėti kryptys, tuomet buvo pasitelkti menininkai, pasišovę padėti bendruomenei įveikti jos iššūkius panaudojant menines priemones.
„Pati kuravau Akademijos bendruomenę. Ten yra daug vietos verslų, daug gabių, kūrybingų gyventojų, tikslus bandančių įgyvendinti savo jėgomis. Diskusijos ir susitikimai išsirutuliojo iki to, kad nuspręsta kurti bendruomenės parduotuvę, kurioje būtų prekiaujama vietos gyventojų kūriniais, gaminiais, medumi, suvenyrais, poezijos knygomis, o dalis parduotuvės uždirbamo pelno būtų skiriama kultūros veikloms: renginiams, susibūrimams“, – pasakojo V.Migonytė-Petrulienė.
Parduotuvei „Lokali“ įkurti KEKS bendruomenei pasamdė profesionalius konsultantus. „Taip bendruomenė savo nariams sukūrė ir darbo vietų, prisideda prie kultūros finansavimo ir bendruomeniškumo skatinimo“, – apie tęstinį projektą kalbėjo KEKS atstovė.
Priimtas ir dar vienas iššūkis – kartų suartinimo. Akademijoje labai daug jaunimo, bet laisvalaikį, kaip įsitikinta, jie buvo labiau linkę leisti ne čia pat, o mieste. Ambicingas bandymas į vieną vietą suburti
jaunimą ir vyresnius gyventojus buvo sėkmingas, nors iš pradžių būta abejonių.
Buvo surengtas madingo atlikėjo koncertas ir kartu vietos gamintojų, kūrėjų produkcijos mugė. „Susidomėjimas buvo didžiulis. Gerai laiką praleido keturios kartos. Susirinko daugybė žmonių, be to, viskas buvo išpirkta: nuo džiovintų svirplių, produktų iš pluoštinių kanapių iki močiutės ir anūkės siuvamų lėlyčių“, – vardijo pašnekovė.
Visa ko raktas – bendravimas, bendruomeniškumas, vienas kito pažinimas. Kaip geriausia pažinti savo bendruomenę ir jos narius? Vienas būdų – filmo kūrimas. Prie šios idėjos įgyvendinimo, kalbant apie tą pačią Akademiją, prisijungė Ugnės Karvelis gimnazija, kurioje buvo surengti intensyvūs mokymai ir kino dirbtuvės. Patys gimnazistai kūrė ir scenarijų, muziką, patys filmavosi. Taip gimė filmas „Projektas“.
Klausimus apie projekto išliekamąją vertė kėlė ir mūsų portalas, politikai bei visuomenininkai. Daugiau apie tai skaitykite čia ir čia.
