Kokia yra tikroji priežastis kad nutilo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpų bokšto bokšto varpai? Apie tai kalbamės su žymiu Kauno ir Lietuvos kariljonieriumi Raimundu Eimontu. Jis abejoja valdiškais teiginiais, kad gyventojai ir net universitetai skundėsi triukšmu.
Tomas Čyvas
– Tai kodėl gi Kauno kariljonas tyli?
– Aš galiu tik pasakyti savo nuomonę, man atrodo kad didžioji priežastis – pinigai.
- Tai kas kam nedavė ir kas kam davė?
Savivaldybė nusprendė, kad tie keli eurai kurie duodami varpininkams, tai didžiulis nuostolis miesto biudžetui ir jie tuos pinigus iš varpininkų tiesiog atėmė. Jeigu kalbant dokumentiškai, tai jeigu neklystu 2017 metų sausio 13 d. aš gavau tokį raštą iš tuometinio Kultūros skyriaus vedėjo Albino Vilčinsko ir tuometinio Kauno menininkų namų direktoriaus Justino Kalinausko.
- O jūs tuo metu kokias ėjote pareigas kada gavote raštą?
- Tuo metu pareigų jokių nebuvo, tiesiog mes – varpininkai/ kariljonieriai dirbome pagal autorinę sutartį, mes tiesiog atlikdavome tam tikrą koncertų kiekį, ir už tuos koncertus konkrečiai gaudavome atlygį, konkrečiai už padarytą darbą. Kaip „chaltūrščikai”. Pavyzdžiui, į vestuves atvažiuoji pagroti, pagroji ir gauni “stafkę“ (taip vadinamas suderėtas atlygis, – aut. past).
- Turėjote etatą ir jo netekote? Galimai dėl to ir nirštate?
- Aha, kur jau ne. Nes tokie rimti etatai jau buvo panaikinti seniai. Galiu papasakoti ankstesnę istoriją kaip mes tuos etatus gavome.
- Taigi, pradėkime nuo pradžių.
- Kada mūsų valstybė išsikovojo nepriklausomybę, mes – varpininkai, anksčiau dirbę Ekskursijų biurui, likome už borto. Tarybiniais laikais atvažiuodavo žmonės iš buvusiosios Sovietų Sąjungos, juos vesdavo prie bokšto, jų buvo būriai, labai varpus tuos gerbė, mylėjo, buvo tokia legenda paskleista per visą sąjunginę spaudą, kad čia skamba varpai. Kauno varpai – ten visi juos žinojo. Tai buvo vienintelis toks instrumentas Sovietų Sąjungoje ir Kaune tuo metu, Rytų Europoje buvo vienintelis objektas, išskyrus rytų Vokietiją.
- Jautėtės kultūriškai išskirtiniais?
- Taigi buvo ekskliuzyvas labai didelis. Turistai važiuodavo masiškai ir mes skambindavome kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną vykdavo koncertai tiems turistams. Ir mes savo iniciatyva dažnai pagrodavome dar savaitgaliais, be jokio atlygio, tiesiog visuomenei. Bet mūsų uždarbis buvo tik iš Ekskursijų biuro. Kada užsidarė sienos, atsirado nepriklausomybė, tas srautas aišku sustojo. Ir mes, kaip kariljonieriai, kartu su Juliumi Vilnoniu likome be pajamų. Sakau tada Juliui, einame į savivaldybę ir prašome, kad įsteigtų municipalinius karilionierių etatus kaip yra visame pasaulyje. Kiekvienas save gerbiantis miestas turi savo kariljoną, turi savo etatinius municipalinius varpininkus. Yra pavyzdžiui Rotušės aikštėje ceremonmeisteris. Bent jau buvos ilgą laiką – gal ir dabar. Kiekvienas save gerbiantis miestas turi turėti savo miesto varpinę ir miesto kariljonierius.
- Kiek žinau kariljoną kelis metus iki uždarymo girdėdavo ir Lukiškių kalėjime?
- Vilnius niekada anksčiau neturėjo kariljono, tik prieš kelis metus įsigijo. Ir jis yra Lukiškių aikštėje iš esmės paėmus. Čia labai nesenas reikalas. Vilnius dabar kariljoną turi didelį, 60 su viršum varpų. Bet tai tik keli metai. Anais laikais niekas Rytų Europoje, išskyrus Rytų Vokietiją, neturėjo kariljono, tik Kaunas. Nuo sovietinių laikų įvyko tas lūžis, ta riba. Mūsų tada laisvė buvo iškovota, ir aš sakau Vilnoniui: einame į savivaldybę ir pareiškiame, kad civilizuotos Europos šalies miestas, nepriklausomos valstybės, turintis kariljoną, tur turėti ir municipalinius varpininkus. Vilnonis sakė tada: vaje, ką tu čia nesąmones šneki? Ekonominė čia blokada ir kas mokės kaip jie pasakė dviems „gavrikams” čia kažkokią algą? Na, sakau, tai pabandom. Na neduos tai neduos. Tuo metu Vicemeras buvo Henrikas Žukauskas. Vėliau jis buvo ir Seimo nariu.
- Žygis pasiteisino?
- Taip H. Žukauskas buvo Kauno vicemeras kultūrai. Mes nuėjom, apibūdinome situaciją, papasakojome, kad mes varpininkai. Tuo metu kariljono paklausa buvo begalinė, ten ar koks mitingas, sąjūdis, ar kokius tai palaikus kažkas parvežą į Tėvynę. Visą laiką reikėjo tų varpų, kad skambėtų. Tai skambindavau. Būdavo, dirbdavau iki 1 val. nakties. Mes laukdavom kol tuos palaikus atveža per sieną, per tuos biurokratinius visus suvaržymus ir t.t.
- Žodžiu, gavote finansavimą?
- Tai va, nueiname pas H. Žukauską ir aš jam sakau kokia situacija, mes varpininkai neturime pajamų. Sakau – gal galite mums na kažkokį ten truputėli pamokėti, kad mes galėtume egzistuoti. O Žukauskas ir sako: o kodėl prašote tiek mažai, o kodėl ne normaliai? Man net žandikaulis atsivėpė. Valdininkai visada dejuoja, ten tų pinigų nėra. O jis sako kodėl ne normaliai jums mokėti, kodėl prašote kad tik ten kažkiek. Ir jie įsteigė mums etatus tais laikais buvo tiktai atsiradęs litas – 150 litų. Tai buvo labai normali alga. Ir mes pradėjom dirbti. Mes buvome laikomi municipaliniais varpininkais. Ir mes kiekvieną šeštadienį, sekmadienį skambinome koncertus rūpinomės visokiais projektais, visokiomis šventėmis. Ilgą laiką taip ir buvo. Paskui gavosi taip, buvo tokios peripetijos, kad aš iš tų pareigų buvau atleistas – tai atskira tema. <…> Vėliau, po kažkiek tai laiko ir varpininkų etatai buvo panaikinti. Nuspręsta matyt kad tai yra nerentabilu ar kažkaip. Bet kariljonas nutildytas nebuvo. Buvo sudaromos sutartys ir mes skambinome kaip samdyti žmonės. Už padarytą darbą tu gauni taip vadinamą „stafkę“. Kiek koncertų padarai, tiek ir gauni. Jokio statuso kaip varpininko nėra. Esi samdytas tam reikalui darbuotojas. Kurį laiką buvo toks dalykas, paskambini, gauni ir viso gero.
- O formindavo autorines sutartis?
- Taip. Kiekvieną vos ne mėnesį pasirašai, kad gausi 4 ar 5 koncertus, pasirašai atliktų darbų aktą. Ir kiekvieną mėnesį va toks žaidimas vykdavo. Tu samdomas tiktai ta konkrečiai sutartimi. Taip viskas ir vyko. Ir štai – 2017 m. sausio 13 d. (data labai simboliška) parėjo toks laiškas man iš Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus, kad mes koncertų nebeorganizuojame jūsų, jūs viską organizuojatės patys, tik mes jums duodame tam tikrą sumą pinigų už jūsų koncertus kuriuos jūs padarysite kada norite ir kaip norite, bet mes rekomenduojame kad tai darytumėte vasaros laiku, nes kitu metu yra šalta. Aš paskaičiavau, visa ta suma buvo sumažinta penkis kartus. Tai buvo tokie grašiai numesti, ir darykit, ką jūs norite, mums dzin.
- Ir kas vyko toliau?
- Tada aš jiems pasakiau, kad sutinku nemokamai vis tai daryti. Man reikia praktikuotis. Aš tada kaip tik turėjau pakvietimą į tarptautinį festivalį Berlyne. Labai galingą, tokiam reikia ruoštis ir pan. Sakau, nemokėkite, bet leiskite man pagroti. Jie pradėjo visi išsisukinėti. Tai mes laukiame biudžeto patvirtinimo, tai dar kažko. Sakau, palaukite, koks biudžeto patvirtinimas, jeigu aš siūlausi skambinti nemokamai? Jie pradėjo vėl tada trinti visokias nesąmones. Supratau, kad jie tiesiog nenori to varpų skambesio ir viskas. Sakau, elgiatės nesąžiningai, nes aš siūlausi nemokamai, tada aš atšaukiau savo dalyvavimą festivalyje.
- Kaunas kitąmet bus Europos kultūros sostinė kitais metais? Projektui KEKS neprireiks kariljono?
- Geras klausimas. Aš manau, kad jeigu kariljonas neskambės KEKS renginių metu, tai turėtų būti laikoma skandalu. Nes iš esmės kariljonas yra europietiškas instrumentas. Ir centras yra Nyderlandai. Tai yra Belgija ir Olandija. Europos kultūros kaip ir židinys. <… > Kariljonas kilęs iš ten. Ir jeigu Europos kultūros sostinėje nebus reguliarių kariljono koncertų, su lietuviška ir europietiška muzika, tai tik didžiulis minusas visam šitam renginiui. Nežinau, gal jie kažką ir planuoja. Į mane tai niekas nesikreipė, gal ten planuoja su kitais, tai duok Dieve.
- Nuo to laiko nebeskambinate pats, o kas ištiko kariljoną apskritai?
- Aš išėjau iš žaidimo paprasčiausiai, nuo to laiko ir neskambinau. Buvo 2018 metais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis. Mano bičiulis prancūzas kariljonierius sugalvojo, kad nori Lietuvą ta proga pažymėti. Jis – Jean Bernard Lemoine – surengė didžiulį renginį, su mūsų ambasadoriumi Ženevoje. Buvo masė žmonių, didžiulė konferencija su koncertu, Kauno varpų istorine fotoparoda. Jis mane pakvietė paskambinti kariljonu į Prancūziją. Aš tada vėl kreipiausi į Kauno savivaldybę. Sakau, va toks dalykas, aš važiuoju čia, bet negrojau 3 metus, gal galėtumėte man leisti pasiruošti, parepetuoti? Tai man tada kažkiek leido. Paskui vėl kažkiek laiko uždraudė, reikėjo su jais bylinėtis, paskui vėl leido. Tai va buvo toks tuo metu pagrojimas, kada ruošiausi į Prancūziją, 2018 metais. Ir po to vėl aš grįžau, o savivaldybė vėl tarė viso gero. Prašytis, reikalauti aš jau pavargau. Teismų ten begalės buvo ir panašiai. Aš pagalvojau, jeigu nenori miestas, tai ir nereikia. Tai tik šiemet rugsėjo 25 dieną, paminint Pranciškų Šliužą, kuris organizavo tą garsųjį žemės referendumą, buvo vėl leista pagroti. Jis bandė neparduoti žemės užsieniečiams. Šitas žmogus jau dabar amžiną atilsį jau. Tai jo garbei buvo surengta konferencija, ir organizatoriai paprašė, kad aš paskambinčiau. Sakau jeigu susitarsite su valdžia, tai prašau. Tai jie kažkaip susitarė. Ir aš po 3 metų pertraukos rugsėjo 25 dieną paskambinau Kauno kariljonu. Daugiau niekas nesikreipė, kad aš tęsčiau ir dabar stovi tiktai varpai.
- Savivaldybės administracijos pusėje teigiama, kad gyventojų apklausa esą parodė, jog gyventojai skundėsi triukšmu?
- Tai yra absoliutus blefas. Merui tas kariljonas ne toks reikšmingas, kad tokią apklausą darytų. Gi reikia daugybės žmonių, kad eitų pas žmones ir panašiai. Nesąmonė, tikrai tos apklausos nebuvo.
- Teigiama, kad skundėsi net aukštosios mokyklos, kad jiems ten trukdo?
- Tai visiška nesąmonė, nes aš pats mokiausi VDU ir netgi per paskaitas reikėdavo truputi išbėgti, kad paskambinti tiems turistams. Ir nė karto joks studentas ar dėstytojas man niekad nesiskundė. Nors tuo metu kariljonas buvo – iki renovacijos – garsesnis negu dabar. Dabar kariljonas po 2006 metų yra patobulintas, yra daugiau varpų, bet tie varpai yra renovuoti taip kad jie geriau dera, bet yra tylesni.
- Kiek varpų dabar turi Kauno kariljonas?
- 49 turi prie klaviatūros, Laisvės varpas, skambinamas rankiniu būdu, ir seniausias varpas, senosios sudegusios stačiatikių cerkvės – pats didžiausias, mušantis valandas. Totaliai tai 51 varpas. Nuo 1988 metų negirdėjau nieko tokio, kad kariljonas kam tai trukdytų. Kada prasidėjo šitie pletkai, aš per pora koncertų pabandžiau surinkti parašus iš žmonių, iš klausytojų. Buvo kelios dešimtys atsiliepimų, visi pasakė kad mes norim to, mums to reikia. Būtent tie žmonės iš aplinkinių namų kurie ateidavo prie kariljono. Aš tokį dokumentą turiu, bet jokio skundo dėl triukšmo niekada gyvenime nemačiau. Klausiau tuometinės Kauno menininkų valdžios. Sakau, jeigu yra nusiskundimai, jūs parodykite, man nors vieną skundą. Jokio dokumento nebuvo. Mano kolegė skambino Austėja, aš nuėjau prie VDU paklausyti koks ten garsas? Garso iš viso nebelieka, net stovint išorėje.
- Na, jei skundžiamasi tokiais triukšmais, tai gal reikia drausti ir bažnyčių varpus?
- Galbūt link to einame. Ten kariljono praktiškai visiškai nesigirdi, net jeigu tu klausai kariljono sodelyje, prie bokšto, prie fontano ir kada pro šalį važiuoja koks nors sunkvežimis, jis tuo savo garsu užmuša tuos varpus. Tai sakyčiau reiktų uždrausti troleibusus ir sunkvežimius, nes jie kelia dar didesnį triukšmą. Dabar padarytas garso nepralaidumas, tiktai padarytas atidaromas langas į sodelį, kada daromas yra koncertas, iš visų pusių garsas yra užslopintas. Ir nesunku fiziškai nueiti patikrinti, kad to garso nėra. Tiesa, kartais irzlūs žmonės gal nesusivokia kad sklinda varpai iš Prisikėlimo bažnyčios. Nes ši bažnyčia pasidarė elektroninę sistemą, gyvų varpų neturi ir leidžia prieš mišias elektronines labai liūdnas melodijas, laidotuvių muzikas. Ir žmonės galvoja kad tie varpai yra iš kariljono. Ir žmonės sako kad tai jiems trukdo. Paklausiau, kur jūs gyvenate? Sako – Žaliakalnyje. Ten kariljonas šimtą metų ten nesigirdėtų niekaip. Aš iš privačių kalbų tai sužinojau. Tai ne Amsterdamo kariljonas, kur 10-tys tonų varpai. Mūsų jis ne toks galingas. Prisidengimas triukšmu – blefas. Tikroji priežastis – ciniškas niekinantis dabartinės Kauno valdžios požiūris į kultūrą ir tradicijas. Viską užasfaltuosime.
*****
1935 metais Michiels jr. Tornau liejykloje (Belgija) buvo atlietas 35 varpų kariljonas. 1937 metais įrengtas generolo Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos rūpesčiu Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte (architektūrinio ansamblio architektas V.Dubeneckis, 1936m.). Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kauno kariljonu skambino (nereguliariai) Jonas Lechavičius, Juozas Tallat-Kelpša, Jonas Vaičaitis. 2006 metais kariljonas buvo išmontuotas ir nuvežtas į Royal Eijsbouts firmą derinimui. Toje pačioje firmoje buvo išlieti 14 naujų varpų. Didžiausio naujo varpo Kaunas. Atnaujinto kariljono inauguracija įvyko 2006 metų balandžio 30 dieną.
Top of Form
Bottom of Form
Kokia yra tikroji priežastis kad nutilo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpų bokšto bokšto varpai? Apie tai kalbamės su žymiu Kauno ir Lietuvos kariljonieriumi Raimundu Eimontu. Jis abejoja valdiškais teiginiais, kad gyventojai ir net universitetai skundėsi triukšmu.
Tomas Čyvas
– Tai kodėl gi Kauno kariljonas tyli?
– Aš galiu tik pasakyti savo nuomonę, man atrodo kad didžioji priežastis – pinigai.
- Tai kas kam nedavė ir kas kam davė?
Savivaldybė nusprendė, kad tie keli eurai kurie duodami varpininkams, tai didžiulis nuostolis miesto biudžetui ir jie tuos pinigus iš varpininkų tiesiog atėmė. Jeigu kalbant dokumentiškai, tai jeigu neklystu 2017 metų sausio 13 d. aš gavau tokį raštą iš tuometinio Kultūros skyriaus vedėjo Albino Vilčinsko ir tuometinio Kauno menininkų namų direktoriaus Justino Kalinausko.
- O jūs tuo metu kokias ėjote pareigas kada gavote raštą?
- Tuo metu pareigų jokių nebuvo, tiesiog mes – varpininkai/ kariljonieriai dirbome pagal autorinę sutartį, mes tiesiog atlikdavome tam tikrą koncertų kiekį, ir už tuos koncertus konkrečiai gaudavome atlygį, konkrečiai už padarytą darbą. Kaip „chaltūrščikai”. Pavyzdžiui, į vestuves atvažiuoji pagroti, pagroji ir gauni “stafkę“ (taip vadinamas suderėtas atlygis, – aut. past).
- Turėjote etatą ir jo netekote? Galimai dėl to ir nirštate?
- Aha, kur jau ne. Nes tokie rimti etatai jau buvo panaikinti seniai. Galiu papasakoti ankstesnę istoriją kaip mes tuos etatus gavome.
- Taigi, pradėkime nuo pradžių.
- Kada mūsų valstybė išsikovojo nepriklausomybę, mes – varpininkai, anksčiau dirbę Ekskursijų biurui, likome už borto. Tarybiniais laikais atvažiuodavo žmonės iš buvusiosios Sovietų Sąjungos, juos vesdavo prie bokšto, jų buvo būriai, labai varpus tuos gerbė, mylėjo, buvo tokia legenda paskleista per visą sąjunginę spaudą, kad čia skamba varpai. Kauno varpai – ten visi juos žinojo. Tai buvo vienintelis toks instrumentas Sovietų Sąjungoje ir Kaune tuo metu, Rytų Europoje buvo vienintelis objektas, išskyrus rytų Vokietiją.
- Jautėtės kultūriškai išskirtiniais?
- Taigi buvo ekskliuzyvas labai didelis. Turistai važiuodavo masiškai ir mes skambindavome kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną vykdavo koncertai tiems turistams. Ir mes savo iniciatyva dažnai pagrodavome dar savaitgaliais, be jokio atlygio, tiesiog visuomenei. Bet mūsų uždarbis buvo tik iš Ekskursijų biuro. Kada užsidarė sienos, atsirado nepriklausomybė, tas srautas aišku sustojo. Ir mes, kaip kariljonieriai, kartu su Juliumi Vilnoniu likome be pajamų. Sakau tada Juliui, einame į savivaldybę ir prašome, kad įsteigtų municipalinius karilionierių etatus kaip yra visame pasaulyje. Kiekvienas save gerbiantis miestas turi savo kariljoną, turi savo etatinius municipalinius varpininkus. Yra pavyzdžiui Rotušės aikštėje ceremonmeisteris. Bent jau buvos ilgą laiką – gal ir dabar. Kiekvienas save gerbiantis miestas turi turėti savo miesto varpinę ir miesto kariljonierius.
- Kiek žinau kariljoną kelis metus iki uždarymo girdėdavo ir Lukiškių kalėjime?
- Vilnius niekada anksčiau neturėjo kariljono, tik prieš kelis metus įsigijo. Ir jis yra Lukiškių aikštėje iš esmės paėmus. Čia labai nesenas reikalas. Vilnius dabar kariljoną turi didelį, 60 su viršum varpų. Bet tai tik keli metai. Anais laikais niekas Rytų Europoje, išskyrus Rytų Vokietiją, neturėjo kariljono, tik Kaunas. Nuo sovietinių laikų įvyko tas lūžis, ta riba. Mūsų tada laisvė buvo iškovota, ir aš sakau Vilnoniui: einame į savivaldybę ir pareiškiame, kad civilizuotos Europos šalies miestas, nepriklausomos valstybės, turintis kariljoną, tur turėti ir municipalinius varpininkus. Vilnonis sakė tada: vaje, ką tu čia nesąmones šneki? Ekonominė čia blokada ir kas mokės kaip jie pasakė dviems „gavrikams” čia kažkokią algą? Na, sakau, tai pabandom. Na neduos tai neduos. Tuo metu Vicemeras buvo Henrikas Žukauskas. Vėliau jis buvo ir Seimo nariu.
- Žygis pasiteisino?
- Taip H. Žukauskas buvo Kauno vicemeras kultūrai. Mes nuėjom, apibūdinome situaciją, papasakojome, kad mes varpininkai. Tuo metu kariljono paklausa buvo begalinė, ten ar koks mitingas, sąjūdis, ar kokius tai palaikus kažkas parvežą į Tėvynę. Visą laiką reikėjo tų varpų, kad skambėtų. Tai skambindavau. Būdavo, dirbdavau iki 1 val. nakties. Mes laukdavom kol tuos palaikus atveža per sieną, per tuos biurokratinius visus suvaržymus ir t.t.
- Žodžiu, gavote finansavimą?
- Tai va, nueiname pas H. Žukauską ir aš jam sakau kokia situacija, mes varpininkai neturime pajamų. Sakau – gal galite mums na kažkokį ten truputėli pamokėti, kad mes galėtume egzistuoti. O Žukauskas ir sako: o kodėl prašote tiek mažai, o kodėl ne normaliai? Man net žandikaulis atsivėpė. Valdininkai visada dejuoja, ten tų pinigų nėra. O jis sako kodėl ne normaliai jums mokėti, kodėl prašote kad tik ten kažkiek. Ir jie įsteigė mums etatus tais laikais buvo tiktai atsiradęs litas – 150 litų. Tai buvo labai normali alga. Ir mes pradėjom dirbti. Mes buvome laikomi municipaliniais varpininkais. Ir mes kiekvieną šeštadienį, sekmadienį skambinome koncertus rūpinomės visokiais projektais, visokiomis šventėmis. Ilgą laiką taip ir buvo. Paskui gavosi taip, buvo tokios peripetijos, kad aš iš tų pareigų buvau atleistas – tai atskira tema. <…> Vėliau, po kažkiek tai laiko ir varpininkų etatai buvo panaikinti. Nuspręsta matyt kad tai yra nerentabilu ar kažkaip. Bet kariljonas nutildytas nebuvo. Buvo sudaromos sutartys ir mes skambinome kaip samdyti žmonės. Už padarytą darbą tu gauni taip vadinamą „stafkę“. Kiek koncertų padarai, tiek ir gauni. Jokio statuso kaip varpininko nėra. Esi samdytas tam reikalui darbuotojas. Kurį laiką buvo toks dalykas, paskambini, gauni ir viso gero.
- O formindavo autorines sutartis?
- Taip. Kiekvieną vos ne mėnesį pasirašai, kad gausi 4 ar 5 koncertus, pasirašai atliktų darbų aktą. Ir kiekvieną mėnesį va toks žaidimas vykdavo. Tu samdomas tiktai ta konkrečiai sutartimi. Taip viskas ir vyko. Ir štai – 2017 m. sausio 13 d. (data labai simboliška) parėjo toks laiškas man iš Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus, kad mes koncertų nebeorganizuojame jūsų, jūs viską organizuojatės patys, tik mes jums duodame tam tikrą sumą pinigų už jūsų koncertus kuriuos jūs padarysite kada norite ir kaip norite, bet mes rekomenduojame kad tai darytumėte vasaros laiku, nes kitu metu yra šalta. Aš paskaičiavau, visa ta suma buvo sumažinta penkis kartus. Tai buvo tokie grašiai numesti, ir darykit, ką jūs norite, mums dzin.
- Ir kas vyko toliau?
- Tada aš jiems pasakiau, kad sutinku nemokamai vis tai daryti. Man reikia praktikuotis. Aš tada kaip tik turėjau pakvietimą į tarptautinį festivalį Berlyne. Labai galingą, tokiam reikia ruoštis ir pan. Sakau, nemokėkite, bet leiskite man pagroti. Jie pradėjo visi išsisukinėti. Tai mes laukiame biudžeto patvirtinimo, tai dar kažko. Sakau, palaukite, koks biudžeto patvirtinimas, jeigu aš siūlausi skambinti nemokamai? Jie pradėjo vėl tada trinti visokias nesąmones. Supratau, kad jie tiesiog nenori to varpų skambesio ir viskas. Sakau, elgiatės nesąžiningai, nes aš siūlausi nemokamai, tada aš atšaukiau savo dalyvavimą festivalyje.
- Kaunas kitąmet bus Europos kultūros sostinė kitais metais? Projektui KEKS neprireiks kariljono?
- Geras klausimas. Aš manau, kad jeigu kariljonas neskambės KEKS renginių metu, tai turėtų būti laikoma skandalu. Nes iš esmės kariljonas yra europietiškas instrumentas. Ir centras yra Nyderlandai. Tai yra Belgija ir Olandija. Europos kultūros kaip ir židinys. <… > Kariljonas kilęs iš ten. Ir jeigu Europos kultūros sostinėje nebus reguliarių kariljono koncertų, su lietuviška ir europietiška muzika, tai tik didžiulis minusas visam šitam renginiui. Nežinau, gal jie kažką ir planuoja. Į mane tai niekas nesikreipė, gal ten planuoja su kitais, tai duok Dieve.
- Nuo to laiko nebeskambinate pats, o kas ištiko kariljoną apskritai?
- Aš išėjau iš žaidimo paprasčiausiai, nuo to laiko ir neskambinau. Buvo 2018 metais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis. Mano bičiulis prancūzas kariljonierius sugalvojo, kad nori Lietuvą ta proga pažymėti. Jis – Jean Bernard Lemoine – surengė didžiulį renginį, su mūsų ambasadoriumi Ženevoje. Buvo masė žmonių, didžiulė konferencija su koncertu, Kauno varpų istorine fotoparoda. Jis mane pakvietė paskambinti kariljonu į Prancūziją. Aš tada vėl kreipiausi į Kauno savivaldybę. Sakau, va toks dalykas, aš važiuoju čia, bet negrojau 3 metus, gal galėtumėte man leisti pasiruošti, parepetuoti? Tai man tada kažkiek leido. Paskui vėl kažkiek laiko uždraudė, reikėjo su jais bylinėtis, paskui vėl leido. Tai va buvo toks tuo metu pagrojimas, kada ruošiausi į Prancūziją, 2018 metais. Ir po to vėl aš grįžau, o savivaldybė vėl tarė viso gero. Prašytis, reikalauti aš jau pavargau. Teismų ten begalės buvo ir panašiai. Aš pagalvojau, jeigu nenori miestas, tai ir nereikia. Tai tik šiemet rugsėjo 25 dieną, paminint Pranciškų Šliužą, kuris organizavo tą garsųjį žemės referendumą, buvo vėl leista pagroti. Jis bandė neparduoti žemės užsieniečiams. Šitas žmogus jau dabar amžiną atilsį jau. Tai jo garbei buvo surengta konferencija, ir organizatoriai paprašė, kad aš paskambinčiau. Sakau jeigu susitarsite su valdžia, tai prašau. Tai jie kažkaip susitarė. Ir aš po 3 metų pertraukos rugsėjo 25 dieną paskambinau Kauno kariljonu. Daugiau niekas nesikreipė, kad aš tęsčiau ir dabar stovi tiktai varpai.
- Savivaldybės administracijos pusėje teigiama, kad gyventojų apklausa esą parodė, jog gyventojai skundėsi triukšmu?
- Tai yra absoliutus blefas. Merui tas kariljonas ne toks reikšmingas, kad tokią apklausą darytų. Gi reikia daugybės žmonių, kad eitų pas žmones ir panašiai. Nesąmonė, tikrai tos apklausos nebuvo.
- Teigiama, kad skundėsi net aukštosios mokyklos, kad jiems ten trukdo?
- Tai visiška nesąmonė, nes aš pats mokiausi VDU ir netgi per paskaitas reikėdavo truputi išbėgti, kad paskambinti tiems turistams. Ir nė karto joks studentas ar dėstytojas man niekad nesiskundė. Nors tuo metu kariljonas buvo – iki renovacijos – garsesnis negu dabar. Dabar kariljonas po 2006 metų yra patobulintas, yra daugiau varpų, bet tie varpai yra renovuoti taip kad jie geriau dera, bet yra tylesni.
- Kiek varpų dabar turi Kauno kariljonas?
- 49 turi prie klaviatūros, Laisvės varpas, skambinamas rankiniu būdu, ir seniausias varpas, senosios sudegusios stačiatikių cerkvės – pats didžiausias, mušantis valandas. Totaliai tai 51 varpas. Nuo 1988 metų negirdėjau nieko tokio, kad kariljonas kam tai trukdytų. Kada prasidėjo šitie pletkai, aš per pora koncertų pabandžiau surinkti parašus iš žmonių, iš klausytojų. Buvo kelios dešimtys atsiliepimų, visi pasakė kad mes norim to, mums to reikia. Būtent tie žmonės iš aplinkinių namų kurie ateidavo prie kariljono. Aš tokį dokumentą turiu, bet jokio skundo dėl triukšmo niekada gyvenime nemačiau. Klausiau tuometinės Kauno menininkų valdžios. Sakau, jeigu yra nusiskundimai, jūs parodykite, man nors vieną skundą. Jokio dokumento nebuvo. Mano kolegė skambino Austėja, aš nuėjau prie VDU paklausyti koks ten garsas? Garso iš viso nebelieka, net stovint išorėje.
- Na, jei skundžiamasi tokiais triukšmais, tai gal reikia drausti ir bažnyčių varpus?
- Galbūt link to einame. Ten kariljono praktiškai visiškai nesigirdi, net jeigu tu klausai kariljono sodelyje, prie bokšto, prie fontano ir kada pro šalį važiuoja koks nors sunkvežimis, jis tuo savo garsu užmuša tuos varpus. Tai sakyčiau reiktų uždrausti troleibusus ir sunkvežimius, nes jie kelia dar didesnį triukšmą. Dabar padarytas garso nepralaidumas, tiktai padarytas atidaromas langas į sodelį, kada daromas yra koncertas, iš visų pusių garsas yra užslopintas. Ir nesunku fiziškai nueiti patikrinti, kad to garso nėra. Tiesa, kartais irzlūs žmonės gal nesusivokia kad sklinda varpai iš Prisikėlimo bažnyčios. Nes ši bažnyčia pasidarė elektroninę sistemą, gyvų varpų neturi ir leidžia prieš mišias elektronines labai liūdnas melodijas, laidotuvių muzikas. Ir žmonės galvoja kad tie varpai yra iš kariljono. Ir žmonės sako kad tai jiems trukdo. Paklausiau, kur jūs gyvenate? Sako – Žaliakalnyje. Ten kariljonas šimtą metų ten nesigirdėtų niekaip. Aš iš privačių kalbų tai sužinojau. Tai ne Amsterdamo kariljonas, kur 10-tys tonų varpai. Mūsų jis ne toks galingas. Prisidengimas triukšmu – blefas. Tikroji priežastis – ciniškas niekinantis dabartinės Kauno valdžios požiūris į kultūrą ir tradicijas. Viską užasfaltuosime.
*****
1935 metais Michiels jr. Tornau liejykloje (Belgija) buvo atlietas 35 varpų kariljonas. 1937 metais įrengtas generolo Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos rūpesčiu Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte (architektūrinio ansamblio architektas V.Dubeneckis, 1936m.). Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kauno kariljonu skambino (nereguliariai) Jonas Lechavičius, Juozas Tallat-Kelpša, Jonas Vaičaitis. 2006 metais kariljonas buvo išmontuotas ir nuvežtas į Royal Eijsbouts firmą derinimui. Toje pačioje firmoje buvo išlieti 14 naujų varpų. Didžiausio naujo varpo Kaunas. Atnaujinto kariljono inauguracija įvyko 2006 metų balandžio 30 dieną.
Top of Form
Bottom of Form
