Nuo praėjusių metų rudens galioja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, leidžiantis sloguojantį vaiką leisti į mokymo įstaigą. Vaistininkai pastebi, kad šis sprendimas daugeliui tėvų nėra aiškus ir dalinasi patarimais, kaip elgtis, kad vaikai su sloga jaustųsi gerai, o tie, kuriems slogos nėra, ja neužsikrėstų.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Miglė Kazakevičienė pasakoja, kad natūralu, jog atvėsus orui imuninė sistema reaguoja skirtingai ir mažesniems vaikams tai pasireiškia slogavimu, vėliau kosuliu ar net temperatūra. Kiekvienu atveju tėvams rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
„Daugelis tėvų profilaktinių priemonių imunitetui stiprinti ima ieškoti tuomet, kai vaikas jau sloguoja. Mano patarimas, daryti tai kai vaikas dar sveikas, o pasireiškus pirmiesiems peršalimo simptomams, nelaukti ir pasitarus su gydytoju ar vaistininku mėginti kaip galima greičiau slopinti pirmuosius peršalimo ženklus. Kai tik pastebite slogą, gali padėti nosies plovimas jūros vandens tirpalu, o norint stipresnio poveikio, galima naudoti ir gleivinės paburkimą mažinančius purškiamus preparatus. Pasikartojanti sloga rodo, kad reikėtų pastiprinti imuninę sistemą antioksidantais A, E, C ir vitaminu D“, – sako vaistininkė.
Jeigu užpuolė sloga, M. Kazakevičienė pataria ryte, prieš leidžiant vaiką į ugdymo įstaigą, praplauti vaiko nosytę jūros vandeniu ir panaudoti nosies gleivinės paburkimą mažinantį preparatą, kuris palengvins kvėpavimą ir leis vaikui pasijusti kiek geriau. Dienos eigoje nemalonūs simptomai gali vėl paūmėti, todėl reikėtų nepamiršti pamokyti vaiką nusivalyti bėgančią nosį ir įdėti vienkartinių nosinaičių.
Svarbūs simptomai
Vaistininkei pritaria ir šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė. Pasak jos, užgulta ar bėganti nosis labai dažnai yra pirmasis rimtesnių ligų požymis.
„Sloga yra vienas pirmųjų simptomų po kurio dažniausiai atsiranda ir kiti – kosulys, čiaudulys, galvos, gerklės skausmas, pakilusi temperatūra. Neretai vaikai keliais laipsniais padidėjusią temperatūrą lengvai toleruoja ir toliau žaidžia, yra energingi, nesiskundžia apetitu, tačiau temperatūra, pakilusi iki 38-38,5 laipsnių, jau yra rimtas ženklas, kad vaikui būtina likti namuose ir kreiptis į specialistus“, – nurodo gydytoja D. Makaravičienė.
Ji pažymi, kad vaiko bendrai būklei blogėjant – pakilus temperatūrai iki 39 laipsnių, progresuojant kosuliui ir silpnumui, atsiradus stipriems galvos, ausų, gerklės skausmams – reiktų įtarti, jog tai yra nebe virusinė liga, o bakterinė infekcija, kurios gydymui reikalingi gydytojo skiriami antibiotikai.
Vis dėlto slogos komplikacijų, tokių kaip sinusitas, ausų uždegimas, bronchitas ar plaučių uždegimas galima išvengti, tam svarbiausia – profilaktika.
„Viskas priklauso nuo vaiko imuninės sistemos. Norint išlikti sveikiems, ją reikia stiprinti ištisus metus. Reikėtų nesinervinti, sportuoti, būti gryname ore, laikytis miego režimo. Labai svarbu pakankamai gauti svarbiausių vitaminų, todėl į vaikų kasdienį racioną reikėtų įtraukti kuo daugiau vaisių ir daržovių“, – pataria šeimos gydytoja.
Trijų žingsnių atmintinė
„Eurovaistinės” vaistininkė, antrina gydytojai, jog čiaudulys į rimtesnius susirgimus gali ir neprogresuoti, tačiau tai priklauso nuo sąmoningumo ir susidomėjimo, kaip greičiau įveikti pirmuosius simptomus ir neleisti jiems plisti. Vienas iš svarbiausių patarimų, padedančių užkirsti kelią viruso plitimui – išmokyti vaiką teisingai čiaudėti.
„Čiaudint nosį reikėtų prisidengti vienkartine nosinaite ir ją iš karto išmesti į šiukšlių dėžę. Tačiau vaikai žaisdami dažnai nosinaičių šalia savęs neturi, jas pamiršta namuose, todėl reikėtų išugdyti įprotį nosį prisidengti alkūnės linkiu. Delnais ir pirštais liečiame įvairiausius daiktus, todėl neteisingai prisidengiant nosį, sveikas vaikas gali užsikrėsti net neturėdamas tiesioginio kontakto su sergančiuoju“, – pažymi M. Kazakevičienė.
Pats paprasčiausias sveiko vaiko profilaktikos būdas – dažnas rankų plovimas. Todėl išleidžiant vaiką į darželį, ar mokyklą, reikėtų jį pamokyti kruopščiai išmuiluoti ir vandeniu nusiplauti rankas. Tą reikėtų daryti kiekvieną kartą grįžus iš lauko, prieš valgį, pasinaudojus tualetu ar po kontakto su sergančiuoju.
Užkirsti kelią ligos plitimui gali ir dažnas patalpų vėdinimas. Ypač svarbu tuo pasirūpinti darželiuose ir mokyklose, kur susiburia gausus kolektyvas skirtingą imuninę sistemą turinčių vaikų.
