Kaip žinia, Ukraina jau seniai ragina savo partnerius leisti vykdyti tolimojo nuotolio smūgius Rusijos teritorijoje. Efektyvūs išpuoliai prieš šalies karinius aerodromus padėtų Ukrainai apsiginti nuo masinio Rusijos Federacijos apšaudymo. Prieš dvi dienas okupantai surengė vieną didžiausių kombinuotų atakų – į Ukrainą paleido 127 raketas ir 109 bepiločius orlaivius. Apšaudymo metu žuvo žmonių ir buvo sunaikinta daugybė civilinių objektų. Po to prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino partnerius panaikinti apribojimus naudoti savo ginklus.
JAV
Jungtinės Valstijos dar nepanaikino draudimo naudoti savo ginklus smūgiams giliai Rusijos teritorijoje. Apie tai per brifingo metu pareiškė Pentagono atstovas Patas Ryderis (Pat Ryder). Jis pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos toliau glaudžiai bendradarbiaus su Ukrainos partneriais ir sąjungininkais iš viso pasaulio, kad paremtų Ukrainą.
„Mūsų politika nepasikeitė. Mes sakėme, kad ukrainiečiai gali naudotis JAV pagalba gindamiesi nuo tarpvalstybinių išpuolių, tai yra, kontrsmūgiuodami. Kalbant apie tolimojo nuotolio smūgius, giluminius smūgius prieš Rusiją, mūsų politika nepasikeitė“, – sakė D. Ryderis.
Britai
JK remia Ukrainos raketų „Storm Shadow“ panaudojimą prieš Rusiją, tačiau viešai neragins imtis šio žingsnio, nes baiminasi, kad tai išprovokuos konfliktą su JAV, praneša laikraštis „The Telegraph“ .
Leidinys rašo, kad „Volodymiras Zelenskis ne kartą prašė leidimo naudoti ginklą, kuris gali išvengti priešo radarų ir pataikyti į tikslius taikinius, esančius iki 190 mylių (daugiau kaip 300 kilometrų – UNIAN) atstumu, smūgiams giliai Rusijos viduje. Nepaisant painiavos dėl vyriausybės pozicijos, „The Telegraph“ supranta, kad Dauning Street’as tam pritaria. Tačiau raketos paprastai naudojamos kartu su įslaptintomis JAV sistemomis, o tam reikia Vašingtono leidimo. „The Telegraph“ supratimu, Jungtinė Karalystė nepateikė oficialaus prašymo JAV dėl Ukrainos turimų raketų naudojimo Rusijoje. Akivaizdu, kad JAV susirūpinimas dėl šio žingsnio buvo aiškiai išreikštas“, – teigiama straipsnyje.
Leidinio šaltinis Baltuosiuose rūmuose teigė, kad JAV prezidento Joe Bideno administracija susirūpinusi, jog šių raketų panaudojimas net be Vašingtono pritarimo gali eskaluoti situaciją ir į konfliktą įtraukti JAV karius.
Britų pozicija dabar gali likti tokia: mes nieko nesankcionuojame, bet raketos jau Ukrainoje, tai mes niekuo dėti. Panašiai pasisako Vokietija, kai kalba apie jos tankų pasirodymus Kursko srityje Rusijoje.
Lenkija
Lenkija galėtų perduoti Ukrainai savo daugiafunkcinius naikintuvus MiG-29 tik po to, kai sustiprins savo oro pajėgas naujais orlaiviais.
Tai pareiškė Lenkijos vicepremjeras ir Gynybos ministerijos vadovas Vladyslav Kosiniak–Kamyš. „Lenkijos vyriausybė, tiek mūsų vyriausybė, tiek mūsų pirmtakų vyriausybė, skyrė Ukrainai daugiamilijardinę paramą technikai. Tai yra viskas, ką mes galėjome padaryti“, – jo žodžius citavo leidinys ‚Wiadomosci‘.
Jis pažymėjo, kad svarbiausias jo prioritetas – išsaugoti Lenkijos gynybinį pajėgumą. Šalis iš Jungtinių Valstijų užsisakė F-35, tačiau pirmuosius naikintuvus gaus ne anksčiau kaip 2026 m.
Manytina, kad šie neaiškumai ir atidėliojimai išliks iki JAV prezidento rinkimų rudenį, o karas vyksta dabar.
