Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Istorikas, VDU profesorius Antanas Kulakauskas apie Sausio 13-ąją: supratome, kad Lietuvos laisvė priklauso nuo mūsų visų

  • 2024-01-13
  • kaunieciams.lt
  • Istorija, Lietuva

„Niekas negali atkurti tos nuotaikos, kokia buvo tuomet, 1991-aisiais. Po sausio įvykių, prie barikadomis apsuptų tuomet Lietuvos širdimi vadinamų Aukščiausiosios Tarybos rūmų Vilniuje dar ilgai buvo gausu žmonių, kūrenami laužai, solidarumo ir draugiškumo dvasia vienijo ten besirenkančiuosius.  Prie laužo ir su pažįstamais, ir nepažįstamais buvo galima išgerti kavos iš termoso, aptarti politines naujienas, galinčias vienaip ar kitaip paveikti Lietuvos ateitį. Dabar įprasta manyti, kad valstybė – tai valdžia.

O tuo metu daugumai žmonių buvo akivaizdu, kad valstybė – tai mes, kad mūsų išrinkta valdžia tik atstovauja daugumos mūsų siekiui būti nepriklausomos ir demokratinės valstybės piliečiais. Tai man padarė didžiausią įspūdį – kai supratome, jog tai, kad Lietuva iš tiesų taptų laisva ir nepriklausoma, priklauso nuo mūsų visų“, – prisimindamas Sausio 13-osios įvykius sako istorikas, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės daktaras, profesorius dr. Antanas Kulakauskas.

Aptardamas jau daugiau nei 30 metų senumo įvykius, kurių metu tragiškai žuvo 14 taikių Lietuvos laisvės gynėjų, o šimtai buvo sužeista, istorikas pažymi, kad tai buvo masinio fizinio susidūrimo formą įgijusio politinio (geopolitinio)  konflikto kulminacija – tarp nepriklausomybę paskelbusios ir teisiniu-demokratiniu būdu ją įtvirtinti siekusios, bet dar niekieno nepripažintos Lietuvos valstybės ir ginkluotą karinę jėgą pasitelkusių konservatyviai ir imperiškai mąstančių sovietinės sistemos ir SSRS geopolitinio vientisumo išsaugojimo šalininkų.

„1990-ųjų ir 1991-ųjų sandūroje situacija atrodė galimai naudinga prosovietinėms imperialistinėms jėgoms. Atsirado šiokių tokių trinčių tarp Lietuvos Vyriausybės ir jos pirmininkės Kazimieros Prunskienės bei Aukščiausiosios Tarybos tuometinės dešiniosios daugumos su Vytautu Landsbergiu priešakyje. Daugelio žmonių pasipiktinimą sukėlė Vyriausybės nutarimas  „paleisti“ kainas, nes trūko daugelio produktų, ir siekiant, kad pradėtų bent kiek veikti laisvoji rinka. Tai sukėlė žmonių pasipiktinimą, tarp jų – ir radikalių disidentų, tokių kaip Antanas Terleckas ir jo šalininkai. Aukščiausioji Taryba Vyriausybės nutarimą atšaukė, o pati Vyriausybė buvo priversta atsistatydinti. Nors skubiai buvo sudaryta ir patvirtinta nauja nuosaikių centristinių pažiūrų ekonomisto Alberto Šimėno vadovaujama vyriausybė, bet vidaus politinė padėtis, savaime suprantama, nebuvo stabili, ir Lietuvos nepriklausomybės priešininkams  atrodė, kad galima šituo pasinaudoti, imituoti Lietuvos valdžia nepatenkintų žmonių „sukilimą“  ir įvykdyti valstybės perversmą“, – kruvinosios Sausio 13-osios nakties priešistorę pasakoja prof. dr. A. Kulakauskas.

Apie šturmą žinojo ir užsienio žiniasklaida

Norint tai padaryti, aiškina politologas, svarbiausia buvo nutraukti nepriklausomybę paskelbusio Lietuvos parlamento ir jam pavaldžios Vyriausybės darbą, o tam reikėjo užimti Aukščiausiosios Tarybos rūmus.  Tačiau pirmas bandymas tai padaryti dar atvirai nenaudojant ginkluotos jėgos prosovietinio perversmo organizatoriams nepavyko. Sąjūdžio sukviesti nepriklausomybės šalininkai ir pastato viduje buvusi apsauga rūmus apgynė.

Tuomet „perversmo“ organizatoriai nutarė, kad pirmiausiai reikia atkirsti Lietuvos valdžią nuo masinės komunikacijos priemonių.  Iš pradžių jau pasitelkus Maskvai pavaldžią karinę jėgą buvo užimti Spaudos rūmai, o naktį iš sausio 12-os į 13-ą  surengtas tūkstančių nepriklausomybės šalininkų saugomų valstybinio radijo ir televizijos rūmų bei televizijos bokšto  šturmas.  Brutalaus šturmo metu žuvo 13 šių objektų gynėjų (dar vienas sunkiai sužalotas mirė po kelių dienų), daugelis buvo sužeisti.

„Šturmas nevyko nakties tyloje.  Vilniuje buvo vienas kitas užsienio žurnalistas, todėl nufilmuoti brutalaus šturmo vaizdai palydovinio ryšio dėka jau tą pačią naktį pasiekė Vakarų šalių televizijas.  Kadangi jau penkti metai Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma vadinamoji perestroikos  politika, ir, apskritai imant, sovietinis režimas tuomet jau nebuvo totalitarinis, tai tarptautinės opinijos ir demokratizacija suinteresuotų jėgų SSRS viduje spaudžiamas šios šalies lyderis M. Gorbačiovas buvo priverstas norom nenorom stabdyti tolesnį perversmo vyksmą”, – pažymi prof. A. Kulakauskas.

Įsiminė žmonių solidarumas

Pasak pašnekovo, labiausiai jam iš to meto įsiminė žmonių solidarumas, vienybė, ryžtas burtis ir ginti valstybės nepriklausomybę. Kadangi nebuvo aišku, ar kuriam laikui pristabdyti perversmininkai neatnaujins savo agresijos prieš Lietuvą ir nepabandys dar kartą užimti Lietuvos parlamento rūmus, tūkstančių žmonių budėjimas, sudarant „gyvąjį skydą“ prie barikadomis apsuptų rūmų tęsėsi visą tų metų žiemą.  Politologas atkreipia dėmesį, jog iš vidaus rūmus gynė įvairiais atsitiktiniais ginklais apsiginklavę savanoriai. Pastate  buvo daug skysto kuro talpų, tad jei būtų buvę nutarta vėl šturmuoti AT pastatą, jis būtų virtęs fakelu ir daugybė žmonių, valstybės pareigūnų, valdžios atstovų būtų žuvę.

„Apskritai po Sausio 13-osios kiekvienam mąstančiam žmogui turėjo būti aišku, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas nėra tik „landsbergininkų“ reikalas, kaip kad bandė aiškinti pusiaukelėje įstrigusio perversmo rengėjai. Šis reikalas buvo didžiosios dalies Lietuvos žmonių troškimas“, – sako profesorius.

Pašnekovas teigia visą laiką manęs, jog tokio istorinio lygmens politiniams sprendimams tik Parlamento nutarimų nepakanka. Reikia, kad dėl jų savo valią tiesiogiai pareikšti galėtų visi rinkimų teisę turintys piliečiai. Todėl jis labai apsidžiaugęs, kai, praėjus kelioms dienoms po kruvinų įvykių,  buvo pranešta, jog Aukščiausiosios Tarybos vadovybė (prezidiumas) nutarė vasario 9 d. surengti visuotinę Lietuvos piliečių apklausą. Jos metu piliečiai turėjo atsakyti į klausimą, ar pritaria tam, kad rengiamoje naujoje Lietuvos Konstitucijoje būtų straipsnis, jog Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė.

Pritarimas nepriklausomybei – milžiniškas

A. Kulakauskui, netiesiogiai, o per draugus ir pažįstamus (daugiausia per Vytenį Povilą Andriukaitį) dalyvavusiam ir būsimo Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto projektų  svarstymuose, kilo mintis, kad reikia nedelsiant organizuoti masinę gyventojų, pritariančių nepriklausomybei, apklausą, ir šią apklausą galėtų organizuoti Sąjūdis. Tuometinis Sąjūdžio Tarybos pirmininkas, istorikas Juozas Tumelis, pasiūlė tokios apklausos projektą parengti raštu ir rytojaus  dieną apsvarstyti Sąjūdžio Tarybos posėdyje. Projekto rengime dalyvavo rašytojas Liudvikas Jakimavičius, istorikas Alfredas Bumblauskas ir teisininkas, Teisės instituto direktorius Stasys Stačiokas.

Posėdyje pozicijos dėl tokios apklausos reikalingumo išsiskyrė, tad J. Tumelis pasiūlė dėl sumanymo atsiklausti Vytauto Landsbergio nuomonės. Grįžti prie klausimo svarstymo nereikėjo, nes, kaip jau minėta, rengti visuotinę apklausą nutarė Aukščiausios Tarybos vadovybė, kurios nuostatas, atrodo, bus labiausiai paveikęs tomis dienomis į Vilnių  atvykęs islandų ekonomistas, politikas ir diplomatas Jón Baldvin Hannibalsson.

Remiantis LR Konstitucijos 1-ojo straipsnio formuluote, šalies žmonių buvo klausiama: „Ar Jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika?“. Pritarimas buvo milžiniškas – apklausoje dalyvavo 84,7 proc. Lietuvos rinkėjų, nepriklausomybei pritarė 90 proc. apklaustųjų, arba daugiau nei 2 milijonai žmonių. Po dviejų dienų Islandija tapo pirmąja Vakarų valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę.

„Tai buvo simbolinis politinis aktas, bet jau tarptautinis žingsnis. Žinoma, Lietuvos nepriklausomybės klausimas dar kybojo ore, bet promaskvietiškos jėgos tokių brutalių veiksmų, kaip Sausio 13-ąją, imtis nebedrįso. Klausimas išsisprendė, kai tos jėgos nesėkmingai pabandė įvykdyti perversmą Maskvoje rugpjūtį. Tai sudarė sąlygas ir SSRS žlugimui. Beje – po rugpjūčio pučo, Baltijos šalių nepriklausomybę iškart pripažino ir Vakarų valstybės, o taip pat ir pati Sovietų Sąjunga. Taigi  Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos šalių nepriklausomybė buvo dar iki SSRS likvidavimo“, – istorinius įvykius primena prof. A. Kulakauskas.

Visavertės laisvės esmė – pagarba kitokiai minčiai

Paklaustas apie Sausio 13-osios svarbiausias pamokas ir reikšmę šiandien, istorikas pažymi, jog žmonės mokosi ne iš istorinės praeities, o iš savo patirties.  Taigi dabar 1991 m. įvykiai vieniems yra emocijas kelianti atmintis ir prisiminimai,  kitiems, jaunesniems, – tik pasakojimai apie praeitį, o neretai ir ideologinė konjunktūra.  Viešojoje erdvėje pasakojimai apie praeitį neretai mitologizuojami.  Mokslininkas tikina, jog praeis dar nemažai metų, kol aptariami įvykiai virs tikrąja istorija.

„Kiekvienas istorinis laikotarpis yra unikalus. Tai buvo tautinio atgimimo, prabudimo metas. Svarbu suprasti, kad ir  valstybės nepriklausomybė,  ir žmogaus laisvė visuomet reikalauja pastangų jas ginti. Kartu laisvė yra ir pagarba kitam, kitokiai minčiai, žmonės nėra ir neturi būti visi vienodai mąstantys. Būtent tai ir yra visavertės laisvės esmė. O grėsmės demokratijai ir žmogaus laisvei egzistuoja visada“, – sako prof. A. Kulakauskas.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Kaip kauniečiai gelbėjasi nuo karščių: paprasta gudrybė, kuri veikia geriau nei kondicionierius

Nauja galimybė neregiams ir silpnaregiams – programėlė „GV filmai“

Kodėl gali augti palūkanų normos, kai brangsta nafta?

Vištiena Provanso stiliaus su pomidorais ir alyvuogėmis

Baigti du tyrimai dėl balionais atskraidintų cigarečių

Premjerė tikina nebėgusi nuo žurnalistų klausimų

Tarptautinė 30-oji konferencija „Mechanika 2026“

Druskininkai paskelbti 2026 metų Europos medžių miestu

Kauno rajono globėjams skambėjo padėkos žodžiai

Dienos horoskopas: kūrybinė intuicija padiktuos svarbiausius sprendimus

Trys mln. eurų lietuviško drono-perėmėjo kūrimui

Kelionės su augintiniu: veterinarė atskleidė, ką pamiršta devyni iš dešimties šeimininkų

Vaikų globos savaitė – proga pabūti kartu ir padėkoti globėjams

Purūs itališki rikotos blyneliai su vasaros uogomis

Prie Senosios Zapyškio bažnyčios bus minimi tradiciniai Šv. Jono Krikštytojo tituliniai atlaidai

Registrų centro incidentas – priminimas pasirūpinti namų interneto saugumu

Kauno rajone įvyko žmonių su negalia sporto šventė „Pabūkime kartu“

Dienos horoskopas: kaip kūrybinė energija paveiks jūsų karjeros matomumą ir šeimos reikalus

Savickas neatsisakytų būti ministru

Ar apsimoka už Maroką lažintis Pasaulio futbolo čempionate?

„Nebijokite tų, kurie žudo kūną“, XII eilinis sekmadienis

Birželio 21 d. horoskopas: saulė Vėžio ženkle žada permainas jausmų srityje

FRONTO DULKĖS IR VIEŠŲJŲ RYŠIŲ DULKĖS – NE TAS PATS

Vytauto Didžiojo palaikų paieškos

Kas laimės pasaulio futbolo taurę?

Savivaldybių reitingas: vertinant žmonių užimtumą ir pajamas lyderės – Neringa ir Palanga

Lenkija nori dalyvauti derybose dėl Ukrainos

Kauno rajone įvyko žmonių su negalia sporto šventė

Seimas prieš vaikų pornografiją?

Seimo nariai bijo ginkluotų rinkėjų?

Šv. Jono Krikštytojo tituliniai atlaidai Zapyškije

Per parą tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų įvyko 234 susirėmimai

Menkai pastebėtas skandalėlis „Eurovizijos” reikale

Lenkijos prezidentas užsispyrė dėl istorijos

Kauno klinikų filiale Romainių ligoninėje atidarytas Ilgalaikės priežiūros dienos centras

Šeštadienio horoskopas: laukia emocijų ir kūrybinės energijos pliūpsnis

Vokietija grąžino Lenkijai  istorines brangenybes

Costa gina kontaktus su Rusija

Futbolo kamuolys

Lietuvos futbolas išvogtas?

Kasčiūnas: Amerikos kariai greit grįš

„Įmink Kauną“

Nausėda nori daugiau ES pinigų saugumui

Kauniečio virtuvės gudrybė: kaip sustabdyti slystančią pjaustymo lentą už kelis centus

Tobulų žmonių nebūna

Kada dėl priekinio stiklo defekto verta kreiptis į draudiką, o kada — į servisą

Ar masažas tikrai padeda nuo nugaros skausmo?

Kauniečių vasara

Prokurorai domisi LRT

Oro pavojus Kaune: ką daryti masinio renginio metu?

Purūs rikotos sklindžiai su vasaros uogomis

Kaunas rodo lyderystę?

Mokėjimai už atliekas Kauno rajone: nuo šiol – patogiai programėlėje

Kas bus su Lietuvos krepšiniu?

Garliaviškė Reda Slavinskaitė triumfavo Ispanijoje: istoriniu laimėjimu įsirašė į sporto elitą

Dienos horoskopas: galingas planetų paradas Liūto ženkle keis likimus

Naktinė Joninių naktis Rumšiškėse (video)

Stiklinė vandens prie kavos: kada ją gerti ir kodėl tai svarbu?

Sultingi vištienos takos su gaivia mangų ir avokadų salsa

Viename vakare – dvi vestuvių sukaktys ir daugybė idėjų jaukiems namams

Kauniečiai kviečiami minėti Tarptautinę jogos dieną: nemokamas renginys visai šalia

Vilniuje prasideda svarbiausias pasaulinis faktų tikrintojų renginys „GlobalFact“

DEPORTACIJŲ AMŽIUS PRASIDEDA

Šilainiuose atnaujinta krepšinio aikštelė

Atsiprašymas

Oranžinis kamuolys Pakaunės peizažuose: apdovanoti piešinių konkurso laureatai

Matijošaitis: visi lygūs, bet kai kurie lygesni

Dienos horoskopas: nepasiduokite iliuzijoms ir venkite dviprasmybių

Merkinėje – penktoji džinsuota opera

Narkoprekeiviui nuosprendis Kaune

Maskva susirūpinusi dėl Armėnijos pasirinkimo

Kaunietis atnaujino namo fasadą už 50 eurų: kaimynai manė, kad siena permūryta iš naujo

Kaunas nestabdo: nuo grandiozinių projektų iki naujų patogumų gyventojams

Vilniuje tragikomiška vilkiko gelbėjimo operacija (video) – papildyta

Kauniečių indėlis į archeologijos dienas: Kruonio dvarvietėje atgijo Oginskių dvasia

Kauno rajone – džiugi šventė: pasveikintas 500-asis šių metų kūdikis

Įspūdingas Mykolo Aleknos sugrįžimas

Kauno rajono savivaldybės atstovai dalyvavo pratybose „Inžinierių griausmas 2026“

Trečiadienio horoskopas: žvaigždės perspėja dėl proto ir jausmų kovos

Gitano Nausėdos metinis pranešimas

Girių burtai: naktiniai žygiai Lietuvos pelkynuose ir miškuose

Kai leidžiama eiti miegoti vėliau: naktiniai nuotykiai su vaikais

Žvejyba birželį: svarbiausi draudimai ir taisyklės, kuriuos privalu žinoti

Kauno rajono pasididžiavimas: Vandžiogalos „Verpetukas“ triumfavo tarptautiniame konkurse Kroatijoje

Kaunas ir Torunė žengia į naują partnerystės etapą

Vištienos fajitas – vasariška fiesta jūsų lėkštėje

Kauno policijos informacija

Turite laisvą būstą Kauno rajone? Savivaldybė siūlo stabilią 5 metų nuomos sutartį

Šios savaitės renginiai Kauno rajone

Neveronyse – bendruomenės išsvajotas parkas: atveria erdves sportui ir laisvalaikiui

„Sapieginės 2026“ kvietė pažinti Zapyškio krašto kultūrinę tapatybę

Antradienio horoskopas: žvaigždės perspėja apie painiavą jausmuose

NATO naikintuvai lydėjo Rusijos orlaivius

Kaip Kaune atnaujinti spintą už 100 eurų: 4 taisyklės, kurias naudoja patyrę pirkėjai

Tomas Čyvas

Bekiaušė Rusijos opozicija kuria niekalus

Vasariški orai tik antroje savaitės pusėje

Žemės ūkis, sveikata ir energetika atiteks Demokratams??

Tarnybon stoja 150 karių

HE tiltas uždarytas, o Pažaislis prieinamas

„Pirmoko kraitelė“ Kauno rajone

Kaune startuoja nemokamas orientacinis žaidimas: kviečia atrasti ryšio istoriją

Kaip kauniečiai gelbėjasi nuo karščių: paprasta gudrybė, kuri veikia geriau nei kondicionierius

2026-06-23

Nauja galimybė neregiams ir silpnaregiams – programėlė „GV filmai“

2026-06-23

Kodėl gali augti palūkanų normos, kai brangsta nafta?

2026-06-23

Vištiena Provanso stiliaus su pomidorais ir alyvuogėmis

2026-06-23

Baigti du tyrimai dėl balionais atskraidintų cigarečių

2026-06-23

Premjerė tikina nebėgusi nuo žurnalistų klausimų

2026-06-23

Tarptautinė 30-oji konferencija „Mechanika 2026“

2026-06-23

Druskininkai paskelbti 2026 metų Europos medžių miestu

2026-06-23

Kauno rajono globėjams skambėjo padėkos žodžiai

2026-06-23

Dienos horoskopas: kūrybinė intuicija padiktuos svarbiausius sprendimus

2026-06-23

Trys mln. eurų lietuviško drono-perėmėjo kūrimui

2026-06-22

Kelionės su augintiniu: veterinarė atskleidė, ką pamiršta devyni iš dešimties šeimininkų

2026-06-22

Vaikų globos savaitė – proga pabūti kartu ir padėkoti globėjams

2026-06-22

Purūs itališki rikotos blyneliai su vasaros uogomis

2026-06-22

Prie Senosios Zapyškio bažnyčios bus minimi tradiciniai Šv. Jono Krikštytojo tituliniai atlaidai

2026-06-22

Registrų centro incidentas – priminimas pasirūpinti namų interneto saugumu

2026-06-22

Kauno rajone įvyko žmonių su negalia sporto šventė „Pabūkime kartu“

2026-06-22

Dienos horoskopas: kaip kūrybinė energija paveiks jūsų karjeros matomumą ir šeimos reikalus

2026-06-22

Savickas neatsisakytų būti ministru

2026-06-21

Ar apsimoka už Maroką lažintis Pasaulio futbolo čempionate?

2026-06-21

„Nebijokite tų, kurie žudo kūną“, XII eilinis sekmadienis

2026-06-21

Birželio 21 d. horoskopas: saulė Vėžio ženkle žada permainas jausmų srityje

2026-06-21

FRONTO DULKĖS IR VIEŠŲJŲ RYŠIŲ DULKĖS – NE TAS PATS

2026-06-21

Vytauto Didžiojo palaikų paieškos

2026-06-21

2026-06-20

Kas laimės pasaulio futbolo taurę?

2026-06-20

Savivaldybių reitingas: vertinant žmonių užimtumą ir pajamas lyderės – Neringa ir Palanga

2026-06-20

Lenkija nori dalyvauti derybose dėl Ukrainos

2026-06-20

Kauno rajone įvyko žmonių su negalia sporto šventė

2026-06-20

Seimas prieš vaikų pornografiją?

2026-06-20

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos