Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Istorikas, VDU profesorius Antanas Kulakauskas apie Sausio 13-ąją: supratome, kad Lietuvos laisvė priklauso nuo mūsų visų

  • 2024-01-13
  • kaunieciams.lt
  • Istorija, Lietuva

„Niekas negali atkurti tos nuotaikos, kokia buvo tuomet, 1991-aisiais. Po sausio įvykių, prie barikadomis apsuptų tuomet Lietuvos širdimi vadinamų Aukščiausiosios Tarybos rūmų Vilniuje dar ilgai buvo gausu žmonių, kūrenami laužai, solidarumo ir draugiškumo dvasia vienijo ten besirenkančiuosius.  Prie laužo ir su pažįstamais, ir nepažįstamais buvo galima išgerti kavos iš termoso, aptarti politines naujienas, galinčias vienaip ar kitaip paveikti Lietuvos ateitį. Dabar įprasta manyti, kad valstybė – tai valdžia.

O tuo metu daugumai žmonių buvo akivaizdu, kad valstybė – tai mes, kad mūsų išrinkta valdžia tik atstovauja daugumos mūsų siekiui būti nepriklausomos ir demokratinės valstybės piliečiais. Tai man padarė didžiausią įspūdį – kai supratome, jog tai, kad Lietuva iš tiesų taptų laisva ir nepriklausoma, priklauso nuo mūsų visų“, – prisimindamas Sausio 13-osios įvykius sako istorikas, politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės daktaras, profesorius dr. Antanas Kulakauskas.

Aptardamas jau daugiau nei 30 metų senumo įvykius, kurių metu tragiškai žuvo 14 taikių Lietuvos laisvės gynėjų, o šimtai buvo sužeista, istorikas pažymi, kad tai buvo masinio fizinio susidūrimo formą įgijusio politinio (geopolitinio)  konflikto kulminacija – tarp nepriklausomybę paskelbusios ir teisiniu-demokratiniu būdu ją įtvirtinti siekusios, bet dar niekieno nepripažintos Lietuvos valstybės ir ginkluotą karinę jėgą pasitelkusių konservatyviai ir imperiškai mąstančių sovietinės sistemos ir SSRS geopolitinio vientisumo išsaugojimo šalininkų.

„1990-ųjų ir 1991-ųjų sandūroje situacija atrodė galimai naudinga prosovietinėms imperialistinėms jėgoms. Atsirado šiokių tokių trinčių tarp Lietuvos Vyriausybės ir jos pirmininkės Kazimieros Prunskienės bei Aukščiausiosios Tarybos tuometinės dešiniosios daugumos su Vytautu Landsbergiu priešakyje. Daugelio žmonių pasipiktinimą sukėlė Vyriausybės nutarimas  „paleisti“ kainas, nes trūko daugelio produktų, ir siekiant, kad pradėtų bent kiek veikti laisvoji rinka. Tai sukėlė žmonių pasipiktinimą, tarp jų – ir radikalių disidentų, tokių kaip Antanas Terleckas ir jo šalininkai. Aukščiausioji Taryba Vyriausybės nutarimą atšaukė, o pati Vyriausybė buvo priversta atsistatydinti. Nors skubiai buvo sudaryta ir patvirtinta nauja nuosaikių centristinių pažiūrų ekonomisto Alberto Šimėno vadovaujama vyriausybė, bet vidaus politinė padėtis, savaime suprantama, nebuvo stabili, ir Lietuvos nepriklausomybės priešininkams  atrodė, kad galima šituo pasinaudoti, imituoti Lietuvos valdžia nepatenkintų žmonių „sukilimą“  ir įvykdyti valstybės perversmą“, – kruvinosios Sausio 13-osios nakties priešistorę pasakoja prof. dr. A. Kulakauskas.

Apie šturmą žinojo ir užsienio žiniasklaida

Norint tai padaryti, aiškina politologas, svarbiausia buvo nutraukti nepriklausomybę paskelbusio Lietuvos parlamento ir jam pavaldžios Vyriausybės darbą, o tam reikėjo užimti Aukščiausiosios Tarybos rūmus.  Tačiau pirmas bandymas tai padaryti dar atvirai nenaudojant ginkluotos jėgos prosovietinio perversmo organizatoriams nepavyko. Sąjūdžio sukviesti nepriklausomybės šalininkai ir pastato viduje buvusi apsauga rūmus apgynė.

Tuomet „perversmo“ organizatoriai nutarė, kad pirmiausiai reikia atkirsti Lietuvos valdžią nuo masinės komunikacijos priemonių.  Iš pradžių jau pasitelkus Maskvai pavaldžią karinę jėgą buvo užimti Spaudos rūmai, o naktį iš sausio 12-os į 13-ą  surengtas tūkstančių nepriklausomybės šalininkų saugomų valstybinio radijo ir televizijos rūmų bei televizijos bokšto  šturmas.  Brutalaus šturmo metu žuvo 13 šių objektų gynėjų (dar vienas sunkiai sužalotas mirė po kelių dienų), daugelis buvo sužeisti.

„Šturmas nevyko nakties tyloje.  Vilniuje buvo vienas kitas užsienio žurnalistas, todėl nufilmuoti brutalaus šturmo vaizdai palydovinio ryšio dėka jau tą pačią naktį pasiekė Vakarų šalių televizijas.  Kadangi jau penkti metai Sovietų Sąjungoje buvo vykdoma vadinamoji perestroikos  politika, ir, apskritai imant, sovietinis režimas tuomet jau nebuvo totalitarinis, tai tarptautinės opinijos ir demokratizacija suinteresuotų jėgų SSRS viduje spaudžiamas šios šalies lyderis M. Gorbačiovas buvo priverstas norom nenorom stabdyti tolesnį perversmo vyksmą”, – pažymi prof. A. Kulakauskas.

Įsiminė žmonių solidarumas

Pasak pašnekovo, labiausiai jam iš to meto įsiminė žmonių solidarumas, vienybė, ryžtas burtis ir ginti valstybės nepriklausomybę. Kadangi nebuvo aišku, ar kuriam laikui pristabdyti perversmininkai neatnaujins savo agresijos prieš Lietuvą ir nepabandys dar kartą užimti Lietuvos parlamento rūmus, tūkstančių žmonių budėjimas, sudarant „gyvąjį skydą“ prie barikadomis apsuptų rūmų tęsėsi visą tų metų žiemą.  Politologas atkreipia dėmesį, jog iš vidaus rūmus gynė įvairiais atsitiktiniais ginklais apsiginklavę savanoriai. Pastate  buvo daug skysto kuro talpų, tad jei būtų buvę nutarta vėl šturmuoti AT pastatą, jis būtų virtęs fakelu ir daugybė žmonių, valstybės pareigūnų, valdžios atstovų būtų žuvę.

„Apskritai po Sausio 13-osios kiekvienam mąstančiam žmogui turėjo būti aišku, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas nėra tik „landsbergininkų“ reikalas, kaip kad bandė aiškinti pusiaukelėje įstrigusio perversmo rengėjai. Šis reikalas buvo didžiosios dalies Lietuvos žmonių troškimas“, – sako profesorius.

Pašnekovas teigia visą laiką manęs, jog tokio istorinio lygmens politiniams sprendimams tik Parlamento nutarimų nepakanka. Reikia, kad dėl jų savo valią tiesiogiai pareikšti galėtų visi rinkimų teisę turintys piliečiai. Todėl jis labai apsidžiaugęs, kai, praėjus kelioms dienoms po kruvinų įvykių,  buvo pranešta, jog Aukščiausiosios Tarybos vadovybė (prezidiumas) nutarė vasario 9 d. surengti visuotinę Lietuvos piliečių apklausą. Jos metu piliečiai turėjo atsakyti į klausimą, ar pritaria tam, kad rengiamoje naujoje Lietuvos Konstitucijoje būtų straipsnis, jog Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė.

Pritarimas nepriklausomybei – milžiniškas

A. Kulakauskui, netiesiogiai, o per draugus ir pažįstamus (daugiausia per Vytenį Povilą Andriukaitį) dalyvavusiam ir būsimo Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto projektų  svarstymuose, kilo mintis, kad reikia nedelsiant organizuoti masinę gyventojų, pritariančių nepriklausomybei, apklausą, ir šią apklausą galėtų organizuoti Sąjūdis. Tuometinis Sąjūdžio Tarybos pirmininkas, istorikas Juozas Tumelis, pasiūlė tokios apklausos projektą parengti raštu ir rytojaus  dieną apsvarstyti Sąjūdžio Tarybos posėdyje. Projekto rengime dalyvavo rašytojas Liudvikas Jakimavičius, istorikas Alfredas Bumblauskas ir teisininkas, Teisės instituto direktorius Stasys Stačiokas.

Posėdyje pozicijos dėl tokios apklausos reikalingumo išsiskyrė, tad J. Tumelis pasiūlė dėl sumanymo atsiklausti Vytauto Landsbergio nuomonės. Grįžti prie klausimo svarstymo nereikėjo, nes, kaip jau minėta, rengti visuotinę apklausą nutarė Aukščiausios Tarybos vadovybė, kurios nuostatas, atrodo, bus labiausiai paveikęs tomis dienomis į Vilnių  atvykęs islandų ekonomistas, politikas ir diplomatas Jón Baldvin Hannibalsson.

Remiantis LR Konstitucijos 1-ojo straipsnio formuluote, šalies žmonių buvo klausiama: „Ar Jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika?“. Pritarimas buvo milžiniškas – apklausoje dalyvavo 84,7 proc. Lietuvos rinkėjų, nepriklausomybei pritarė 90 proc. apklaustųjų, arba daugiau nei 2 milijonai žmonių. Po dviejų dienų Islandija tapo pirmąja Vakarų valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę.

„Tai buvo simbolinis politinis aktas, bet jau tarptautinis žingsnis. Žinoma, Lietuvos nepriklausomybės klausimas dar kybojo ore, bet promaskvietiškos jėgos tokių brutalių veiksmų, kaip Sausio 13-ąją, imtis nebedrįso. Klausimas išsisprendė, kai tos jėgos nesėkmingai pabandė įvykdyti perversmą Maskvoje rugpjūtį. Tai sudarė sąlygas ir SSRS žlugimui. Beje – po rugpjūčio pučo, Baltijos šalių nepriklausomybę iškart pripažino ir Vakarų valstybės, o taip pat ir pati Sovietų Sąjunga. Taigi  Lietuvos ir kitų dviejų Baltijos šalių nepriklausomybė buvo dar iki SSRS likvidavimo“, – istorinius įvykius primena prof. A. Kulakauskas.

Visavertės laisvės esmė – pagarba kitokiai minčiai

Paklaustas apie Sausio 13-osios svarbiausias pamokas ir reikšmę šiandien, istorikas pažymi, jog žmonės mokosi ne iš istorinės praeities, o iš savo patirties.  Taigi dabar 1991 m. įvykiai vieniems yra emocijas kelianti atmintis ir prisiminimai,  kitiems, jaunesniems, – tik pasakojimai apie praeitį, o neretai ir ideologinė konjunktūra.  Viešojoje erdvėje pasakojimai apie praeitį neretai mitologizuojami.  Mokslininkas tikina, jog praeis dar nemažai metų, kol aptariami įvykiai virs tikrąja istorija.

„Kiekvienas istorinis laikotarpis yra unikalus. Tai buvo tautinio atgimimo, prabudimo metas. Svarbu suprasti, kad ir  valstybės nepriklausomybė,  ir žmogaus laisvė visuomet reikalauja pastangų jas ginti. Kartu laisvė yra ir pagarba kitam, kitokiai minčiai, žmonės nėra ir neturi būti visi vienodai mąstantys. Būtent tai ir yra visavertės laisvės esmė. O grėsmės demokratijai ir žmogaus laisvei egzistuoja visada“, – sako prof. A. Kulakauskas.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Vokiečiai nori raketų „Tomahawk“

Ką daryti su sodo ir daržo atliekomis, jei deginti negalima?

operacija

Kauno klinikose pacientei Ritai atlikta kepenų transplantacija

Premjerė Ruginienė sveikina su Europos diena

Pristatyta knyga apie 600 metų skaičiuojančią Vilkiją

Kauno literatūros savaitgalis

Viadukas

Sunkvežimiai išbandė viaduką

Gegužės 9 d. horoskopas: Liūtams – šlovės akimirka, Vėžiams – įtemptos valandos

Jūrinių reikalų komisija lankėsi Kauno buriavimo sporto mokykloje

Kaune – Vyšyvankos diena

Kauno žalgiriečiai garbingai pabaigė Eurolygos sezoną

Pentagonas paviešino slaptintas bylas apie NSO

Zelenskis įsakė nepulti Rusijos Raudonosios aikštės gegužės 9 d.

Žiniasklaida: dronai puolė karinių bazių zoną Grozne

Konservatorių piktina rusų kelionės Europoje

Kauniečių bendrovė Druskininkuose stato analogų pasaulyje neturinčią autobusų stotį

Pavasariškas kiaulienos kepsnys su šviežių krapų padažu

Kiaulienos medalionai su pavasarišku krapų padažu

Kauno rajone stiprinamas pėsčiųjų perėjų saugumas

Giraitės ginkluotės gamykla uždirbo 3,6 mln. eurų grynojo pelno

Kauniečių sukurta pramoga netoli Kauno: kviečia nemokamai išbandyti interaktyvų maršrutą visai šeimai

Geros žinios kauniečiams: gegužę šiluma ir karštas vanduo pigs

Kūryba žmonėms su negalia – langas į gyvenimą

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai stebėjo karines pratybas

Teismui perduota byla dėl itin žiauraus nužudymo Kaune

Kauniečiai kviečiami į „Atliekų kultūros“ egzaminą: pasitikrinkite, ar teisingai rūšiuojate

Kauno literatūros savaitė

Kauno technologijos universitetas plečia veiklą: protų mūšis šįkart vyks ne Kaune

Ąžuolyno parke – naujas miesto akcentas

„Rytas” – Čempionų lygos finale! (Video)

Gegužės 8-osios horoskopas: galinga planetų jungtis atvers naujas galimybes

Kauno policijos informacija

Kratos pas Vilniaus merijos šulą

Naujas Lietuvos rekordas ir bilietas į Paryžių

Policija ieško be žinios dingusios moters

Trynukai iš Garliavos šventė 7-ąjį gimtadienį

Svarbi informacija Kauno rajono gyventojams: Ringauduose dėl kasinėjimo darbų bus ribojamas eismas

Kauno rajone orų išdaigos nesutrukdė Jorės šventei: prie Pyplių piliakalnio skambėjo dainos

Pavasariški kiaulienos medalionai su šviežių žolelių padažu

Pavasariški maltinukai su šviežiomis bulvytėmis ir krapų padažu

Kaunas: į Latviją atskridę dronai galėjo būti ukrainiečių

Seimas panaikino Palucko teisinę neliečiamybę (papildyta)

Kauno rajono „Atletas“ triumfas: moterų krepšinio komanda iškovojo lygos sidabrą

Kauno rajonas įvertintas už indėlį į krepšinį: gavo išskirtinę padėką

Savaitės gidas po Kauno rajoną: renginiai nuo balandžio 27 d. iki gegužės 3 d.

Kaune vyks Kauno rajono mero globojamas senjorų teniso turnyras „Vis jauni“

Po Motinos dienos – į dar vieną misiją: „Saulės smiltys“ prašo pagalbos kariams

Ketvirtadienio horoskopas: laukia didelių ambicijų ir proveržių diena

Ką kam žada žvaigždės?

Žalgiris

„Žalgiris” Kaune įveikė Šaro kariauną ir tęsia kovą Eurolygoje

Kauniečio istorija: kaip sutvarkiau 60 metų namo sienos įtrūkimą ir sutaupiau tūkstančius

Kauno rajono gyventojai nusprendė: štai kokie projektai bus įgyvendinti artimiausiu metu

Kaunas skiria finansavimą pastatų atnaujinimui: galimybė gauti iki 100 proc. kompensaciją

Nemunas

Kokią tiesą atskleidė Nemuno tyrimai?

Žemaitiškas kastinys su šviežiomis bulvėmis

Pavasariškas starkis grietinėlės ir krapų padaže

Kauno rajono esporto čempionate Zapyškyje – mokinio iš Akademijos triumfas

Kairiajame Nemuno krante kyla naujas Kauno simbolis: statybų aikštelėje verda darbai

Kauno centre – nauja pėsčiųjų alėja: neatpažįstamai atgimė Griunvaldo gatvė

Kauno rajonas skelbia turizmo sezono pradžią: laukia antspaudų medžioklė ir festivalių gausa

Praėjusią savaitę patikrinta virš 15 tūkst. vairuotojų

Kas apvogė parduotuvę?

Dienos horoskopas: žvaigždės perspėja dėl galimų konfliktų ir ego susidūrimų

Ar didės neapmokestinamų palūkanų riba?

Ką kam žada žvaigždės?

Kaip eina Lietuvos ėjikės?

Kandrotas-Celofanas – politinis kankinys?

Tako tarp Karmėlavos ir Kauno darbai įsibėgėjo

Pakaunės turizmo sezonas startuoja su naujovėmis: nuo japoniškos pramogos iki paslaptingo personažo

Kaip kauniečiai gali perpus sumažinti elektros sąskaitas: patikrinti patarimai be jokių triukų

Pavasariški vištienos suktinukai su varškės ir žolelių įdaru

Gegužės 5-osios horoskopas: žvaigždės žada sėkmę darbuose, bet perspėja dėl išlaidų

Iranas kuria pajėgas prieš žydus ir Izraelį Europoje?

Roletai: modernūs ir praktiški sprendimai jūsų namams „Senukuose“ 2026 metai

Patikimi oro kompresoriai: 4 geri pasirinkimai jūsų namams ir dirbtuvėms „Senukuose“

Lekšas: „Liksiu nesupratęs, jei „Žalgiris“ pralaimės 0-3“

Automatinės redakcijos: kaip dirbtinis intelektas keičia turinio kūrimą?

Paluckas tebejaučia aistrą politikai ir socialdemokratijai?

Nuo milžinų šamų iki vandens asiliukų

Nauja paslauga keliaujantiems: susirgus užsienyje 

Kelininkai fiksuoja pakelėse paliekamus daiktus

Knygos šventė

Siūloma apmokestinti galingus automobilius prabangos mokesčiu

Ką kam žada žvaigždės?

Dėl traukinių avarijų pradėti ikiteisminiai tyrimai

Kaune lokalizuotas gaisras

Gaisras Kaune!

Baikerio mirtingumas ne greityje

Renginiai Kauno rajone gegužės 04-10 d.

VDU įgyvendinamiems projektams – 1,7 mln. eurų finansavimas

Ugniagesiai

Vyriausybės ir Seimo vadovai pasveikino ugniagesius gelbėtojus

Radviliada. Kaip išdygsta kandidatai į merus

Tuskas: paliaubos vardan Maskvos karinio parado – absurdas

Prezidentas pasveikino Lenkiją Gegužės 3-iosios proga

Dar viena avarija geležinkelyje – Kauno rajone

KAM skirs 80 tūkst. eurų kovai su dezinformacija

Europos Humanitarinio Universiteto profesorė Rasa Čepaitienė

Runomis tatuiruotos rankos

Naujas plaukimo rekordas

„Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6) V Velykų sekmadienis

Kaune paaiškėjo jaunieji svetingumo talentai

Pareigūnai aiškinasi, kas pažeidė viešąją tvarką

Vokiečiai nori raketų „Tomahawk“

2026-05-09

Ką daryti su sodo ir daržo atliekomis, jei deginti negalima?

2026-05-09
operacija

Kauno klinikose pacientei Ritai atlikta kepenų transplantacija

2026-05-09

Premjerė Ruginienė sveikina su Europos diena

2026-05-09

Pristatyta knyga apie 600 metų skaičiuojančią Vilkiją

2026-05-09

Kauno literatūros savaitgalis

2026-05-09
Viadukas

Sunkvežimiai išbandė viaduką

2026-05-09

Gegužės 9 d. horoskopas: Liūtams – šlovės akimirka, Vėžiams – įtemptos valandos

2026-05-09

Jūrinių reikalų komisija lankėsi Kauno buriavimo sporto mokykloje

2026-05-09

Kaune – Vyšyvankos diena

2026-05-09

Kauno žalgiriečiai garbingai pabaigė Eurolygos sezoną

2026-05-09

Pentagonas paviešino slaptintas bylas apie NSO

2026-05-08

Zelenskis įsakė nepulti Rusijos Raudonosios aikštės gegužės 9 d.

2026-05-08

Žiniasklaida: dronai puolė karinių bazių zoną Grozne

2026-05-08

Konservatorių piktina rusų kelionės Europoje

2026-05-08

Kauniečių bendrovė Druskininkuose stato analogų pasaulyje neturinčią autobusų stotį

2026-05-08

Pavasariškas kiaulienos kepsnys su šviežių krapų padažu

2026-05-08

Kiaulienos medalionai su pavasarišku krapų padažu

2026-05-08

Kauno rajone stiprinamas pėsčiųjų perėjų saugumas

2026-05-08

Giraitės ginkluotės gamykla uždirbo 3,6 mln. eurų grynojo pelno

2026-05-08

Kauniečių sukurta pramoga netoli Kauno: kviečia nemokamai išbandyti interaktyvų maršrutą visai šeimai

2026-05-08

Geros žinios kauniečiams: gegužę šiluma ir karštas vanduo pigs

2026-05-08

Kūryba žmonėms su negalia – langas į gyvenimą

2026-05-08

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai stebėjo karines pratybas

2026-05-08

Teismui perduota byla dėl itin žiauraus nužudymo Kaune

2026-05-08

Kauniečiai kviečiami į „Atliekų kultūros“ egzaminą: pasitikrinkite, ar teisingai rūšiuojate

2026-05-08

Kauno literatūros savaitė

2026-05-08

Kauno technologijos universitetas plečia veiklą: protų mūšis šįkart vyks ne Kaune

2026-05-08

Ąžuolyno parke – naujas miesto akcentas

2026-05-08

„Rytas” – Čempionų lygos finale! (Video)

2026-05-08

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos