Praėjusį sekmadienį Kauno rajone, prie istorinio Pyplių piliakalnio, susirinkę tradicijų puoselėtojai dainomis ir apeigomis pasitiko pavasario žalumos ir gyvybės šventę – Jorę. Nors oras buvo permainingas ir negailėjo išdaigų, tai nesutrukdė susiburti ir kartu pasveikinti bundančią žemę.
Permainingi orai – ne kliūtis
Pagal senąsias tradicijas, Jorė švenčiama nugriaudėjus pirmajai pavasario perkūnijai. Šiemet gamta šventės dalyviams paruošė tikrą išbandymą – dangus keitėsi kone kas valandą. Vėtros gūsius ir netikėtą sniegą netrukus keisdavo saulės spinduliai, šildantys žemę ir susirinkusiųjų širdis. Tačiau tikri tradicijų mylėtojai įrodė, kad jokie orai negali užgožti noro kartu švęsti.
Tradicijomis gyva bendrystė
Nepabūgę gamtos iššūkių, šventės dalyviai leidosi į rugių lauką, kur atliko senąsias apeigas. Visi kartu prausėsi verbomis, linkėdami vieni kitiems sveikatos ir stiprybės, šoko, dainavo ir būrėsi prie bendro laužo. Šventė buvo kupina bendrystės, šilumos ir gyvos tradicijos dvasios, o bendros vaišės dar labiau sustiprino bendruomeniškumo jausmą.
Šventės nuotaiką kūrė folkloro kolektyvai
Ypatingą atmosferą kūrė ir tradicijas puoselėjo gausus būrys folkloro mylėtojų iš Kauno rajono ir kaimyninių savivaldybių. Savo dainomis ir muzika džiugino:
- Zapyškio laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Altonė“;
- Ringaudų laisvalaikio salės folkloro ansamblis „Ringauda“;
- Sutartinių giedotojų grupė „Gaudė“;
- Sutartinių giedotojų grupė „Devyniaragė“;
- Šakių kultūros centro Griškabūdžio padalinio folkloro ansamblis „Nova“;
- Šakių kultūros centro Griškabūdžio padalinio vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Užnovietis“.
Jorės šventė prie Pyplių piliakalnio dar kartą priminė apie mūsų protėvių palikimo svarbą ir parodė, kad Kauno rajono bendruomenės aktyviai puoselėja senąsias tradicijas, perduodamos jas iš kartos į kartą.
