Vilnius, lapkričio 16 d. (ELTA). Seime registravus įstatymo projektus, kuriais siūloma įteisinti ir skirtingų, ir tos pačios lyties asmenų partnerystę, homoseksualias poras teismuose ginantis advokato padėjėjas Aivaras Žilvinskas tvirtina, kad minėta iniciatyva yra geresnė negu visi iki šiol buvę bandymai įteisinti partnerystę. Visgi, pasak teisininko, jei ir būtų priimtas toks projektas, tos pačios lyties poros teisine prasme vis tiek būtų laikomos antrarūšėmis, kurios turi tenkintis išmaldą primenančiomis teisėmis.
„Jis (įstatymo pataisų projektas dėl partnerystės – ELTA) yra neblogas, palyginus su tuo, kas yra buvę. Žinoma, jis suteikia tą minimumą, jis suteikia šeimos statusą (vienalytėms poroms – ELTA), lyginant su visais kitais, jis yra geresnis. Bet noriu pabrėžti – jeigu lyginame kažką su nuliu, tai aišku, kad bet kas už nulį yra daug daugiau. Taigi, čia (įstatymo projektas dėl partnerystės – ELTA) yra pirmas variantas, kuris yra daugiau negu nulis. Ankstesni variantai – artimo ryšio, civilinės sąjungos – yra net nesvarstytini. Geriau jau nieko negu tokie variantai“, – Eltai apie Seime registruotas teisės aktų pataisas dėl partnerystės kalbėjo A. Žilvinskas.
Visgi, teisininkas neslėpė, kad atsižvelgiant į tai, jog vienalytės poros iki šiol iš esmės neturėjo jokių įstatyme reglamentuotų teisių, minėtas pataisas dėl partnerystės galima būtų palyginti su išmalda badaujančiam žmogui.
„Tai yra visiškai neišvengiama išmalda, be kurios jau nėra kur dingti – negali juk žmogaus badu marinti. (…) Teisine prasme ten tų teisių pabarstyta kaip žvirbliui trupinių“, – teigė A. Žilvinskas.
Jo teigimu, akivaizdu, kad net ir priėmus siūlomas įstatymų pataisas, homoseksualios poros neturėtų tiek teisių, kiek turi skirtingų lyčių asmenų poros.
„Pavyzdžiui, skirtingų lyčių poros turi pasirinkimo laisvę – gali susituokti, gali partnerystę registruoti. O tuo metu tos pačios lyties poros akivaizdu, kad turi tenkintis ta išmalda, kuri duodama. Kitaip tariant, tai yra neadekvatu. Tai palyginčiau su rasizmo ir segregacijos laikais Amerikoje, kai reikėdavo ne baltiesiems eiti į kitas mokyklas, sėdėti prie atskirų suolų, važiuoti kitais autobusais. Ir čia taps pats – yra santuokos pirmarūšiems žmonėms ir yra kažkoks surogatas, skirtas visiems antrarūšiams“, – teisines iniciatyvas dėl partnerystes kritikavo advokato padėjėjas.
Teisininkai tvirtina – nesiekiama partnerystę tapatinti su santuoka
Seime registravus Civilinio kodekso (CK) pataisas, kuriomis siekiama įteisinti partnerystę, viešojoje erdvėje pradėta svarstyti, kad minėta iniciatyva esą siekiama partnerystę sutapatinti su santuoka.
Advokato padėjėjas A. Žilvinskas tvirtina, kad tokie svarstymai neturi pagrindo. Jis priminė, kad Konstitucinis Teismas (KT) jau anksčiau yra priėmęs ne vieną sprendimą, kuriuo pasakė, kad santuoka yra atskiras institutas. Tiesa, teisininkas priminė, jog teismas kartu yra minėjęs, kad santuoka nėra vienintelis šeimos atsiradimo būdas.
„Jau KT yra pasakęs, kad santuoka yra atskiras dalykas, bet kartu buvo pabrėžiama, kad šeima kyla ne tik iš santuokos. Gali būti įvairiūs nesantuokiniai ryšiai, kurie irgi yra šeimos ryšiai, pavyzdžiui, pusbroliai, broliai, pussererės, dėdės, tetos, partneriai. Tai nėra sutuoktiniai ir nereikėtų painiotis. Galų gale ir Konstitucijoje atskirai apibrėžta santuoka, bet santuoka nėra vienintelis šeimos atsiradimo pagrindas ir būdas“, – pabrėžė teisininkas.
A. Žilvinskas, kalbėdamas apie santuokos ir partnerystės skirtumus, atkreipė dėmesį į tai, kad santuoka paprastai yra religinis aktas, tam tikra ceremonija. Anot jo, tokių požymių partnerystė neturi.
Be to, anot advokato padėjėjo, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad Seime registruotose įstatymų pataisose dėl partnerystės iš viso nekalbama apie partnerių teises į vaikų auginimą. Tai, pasak A. Žilvinsko, yra dar viena priežastis, kodėl nėra pagrindo kalbėti apie partnerystės ir santuokos sulyginimą.
„Daug kam santuoka yra religinis aktas, ceremonija. Čia gi (teisės akto pataisų dėl partnerystės atveju – ELTA) niekas į bažnyčią neina, niekas nereikalauja laiminimų kažkokių ar kitokių dalykų. Tokio simbolizmo nėra. Vaikų (teisės akto pataisų dėl parternystės atveju – ELTA) nėra. Juk daugeliui žmonių santuokos esmė yra būtent vaikai. Partnerystėje skirtingų lyčių partneriai gali susilaukti vaikų, bet šiaip jau partneryste nereglamentuojami įsivaikinimo ar vaikų auginimo klausimai“, – dėstė pašnekovas.
Apie tai, kad parlamente registruotomis įstatymo pataisomis nesiekiama partnerystę sulygini su santuoka, Eltai kalbėjo ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius.
„Partnerystė ir santuoka yra dvi šeimos rūšys. Tą Konstitucinis Teismas dar 2012 metais“, – akcentavo V. Nekrošius.
Jo teigimu, Seime registruotomis pataisomis numatoma, kad partnerystei būtų taikomos santuoką reglamentuojančios normos, tačiau šie institutai nebūtų sulyginami.
„Ten ir sakoma, kad atsižvelgiant į partnerystės ypatumus, taikomos santuoką reguliuojančias normos (…) Čia niekas nesiekia sulyginti santuokos su partnerystės“, – aiškino profesorius.
V. Nekrošius plačiau nevertino įstatymų pataisų dėl partnerystės, tačiau priminė, kad po KT nutarimo, net, jei Seimas nepriimtų jokių teisės aktų pakeitimų, partnerystes ir tarp skirtingų, ir tarp tos pačios lyties asmenų galima registruoti.
„Konstitucinis Teismas, priimdamas nutarimą (dėl partnerystės – ELTA), užtikrino jo įgyvendinimą. Nereikia jokio Seimo sprendimo tam, kad būtų įgyvendintas Konstitucinio Teismo nutarimas. Seimo sprendimas, pavyzdžiui, priimtas įstatymas, aišku, gali palengvinti patį procesą, bet teismo nutarimo įgyvendinti nereikia“, – dėstė V. Nekrošius.
Tamašunienei nesiimant iniciatyvos, pataisas dėl partnerystes registravo parlamentarai
Teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei nesiimant iniciatyvos dėl partnerystės įteisinimo, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis lapkritį su socialdemokratų frakcijos kolegomis ir keliais liberalų bei konservatorių atstovais įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas.
Projekte numatoma, kad lyčiai neutrali partnerystė galėtų būti įteisinama per CK. Siūloma įtvirtinti registruotos partnerystės institutą, taip pat reglamentuoti ne tik materialinius ir teisinius partnerių santykius, bet ir nustatyti jų moralinius įsipareigojimus.
CK, Civilinio kodekso proceso (CPK) ir kitais dokumentų pakeitimais siūloma numatyti, kad partnerystė yra dviejų asmenų – partnerių – susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius.
Jei Seimas pritartų, partnerystę galėtų sudaryti pilnamečiai gyventojai, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis. Partneriams, kaip ir sutuoktiniams, galiotų draudimas pažeisti monogamijos principą.
Balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė CK straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
