Ponas Sysas sakė, kad mokesčius reikia didinti ir NT mokestį plėsti dėl to, kad “reik lopyt valstybės skolas”.
Goda Juocevičiūtė
Man tai yra pats infantiliausias argumentas, kokį teko girdėti. Vaikas ištaškė tėvų duotus pinigus mėnesiui per dvi dienas, o paskui zyzia dar, nes eurai kažkaip netyčia išsileido, mama, tete, sumeskit. Arba kazino mėgėjas praošė butą, o tada jau žmonai sako: “Parduok mūsų sodybą, nes skola netikėtai susikaupė”.
Gal mane valstybės vyrai galėtų pasamdyti kaip finansų koučerę? Išaiškinčiau jiems, remdamasi asmenine patirtimi, kaip, gaunant labai kuklias pajamas, gyventi be paskolų ir kreditų, kaip savo pinigus balansuoti, kur jų neleisti, o kam taškyti taip, kad vis tiek mėnesio gale nebūtų minuso.
Tiesa, kartais tenka skolintis, bet tai tokios pinigų sumos, kurias grąžinu jau po kelių dienų ar per porą savaičių, jau turėdama garantiją, kad man įkris pinigai už atliktą darbą. Kad ir vėluojantys, bet įkris. Tačiau niekad gyvenime nesu pasiskolinusi tokios pinigų sumos, kuri man virstų našta, būtina perkelti artimiesiems. Štai pati prisiskolinau, o jūs padenginėkit už mane dabar mano skolą.
Žinoma, noriu daug ko, bet jei paskaičiuoju, kad nepatempsiu, to pirkinio atsisakau.
Aš nevairuoju mašinos, daugiausia vaikštau pėsčiomis arba pasinaudoju viešuoju transportu, nes buvau paskaičiavusi, kad dėl tarnystės mašinai turėčiau atsisakyti kai kurių mažų malonumų, pavyzdžiui, brangiausios Europoje vilnietiškos rūšinės kavos.
Kava yra mano tikras kuras. Man ji svarbiau už benziną, todėl taip ir pasirinkau.
Arba, būna, žmonės stebisi, iš kur aš turiu pinigų geriems brandinams rūbams.
Paslaptis ta, kad vieną rūbą nešioju ir po 10, ir po 15 metų, bet turiu ir suknelę, kurią dėviu jau 22-ą sezoną, o megztinį – 20 metų.
Nes kokybiški drabužiai brangūs, bet ilgaamžiai. Išskaidykit tuos kelis šimtus eurų į, pavyzdžiui, 12 metų, ir paskaičiuosit, kad tiek jau daug ir nesusidaro.
Grožio procedūroms išleidžiu lygiai 0 eurų. Tiesiog neinu į jokius kosmetologinius kabinetus, neperku jokių veido kaukių ir kitokių nesąmonių. Tuos pinigus verčiau išleidžiu kelionėms. Bet jei man labiau rūpėtų brangūs kremai, daryčiau atvirkščiai.
Patys prisiskolinot – patys ir grąžinkit.
Žinau, kad dabar labai madinga eiti pas visokius psichologus. Bet vieno vizito kaina – 80 eurų ar net brangiau. Sako, eiti tenka dešimtis kartų. Jei man didelė bėda, pasikonsultuoju su kažkuo iš Rytų, kam sumoku gal 50 eurų, bet užtenka vienos konsultacijos problemai išrišti, o ne š… malimo mėnesių mėnesiais.
Taigi, galėčiau valstybei sudaryti racionalaus lėšų paskirstymo planą be skolų auginimo. Pavyzdžiui, išbraukčiau nereikalingų vakcinų pirkimus už milijonus eurų. Jei tik matau, kad kažkur trūksta pinigų, užraukiu dalį biurokratų valdininkijos armijos ir privačiam verslui padovanoju naujos vietinės darbo jėgos. Aišku, mūsų švaistūnams neleisčiau pirkti tankų, bet auksinių samčių pirkimus palikčiau, nes turi likti ir kažkokio malonumo
Svarbiausia – įvesti asmeninę atsakomybę už prikrautas skolas. Man yra nesuvokiama, kaip galima savo pačių pridarytas skolas perkelti kitiems.
Patys prisiskolinot – patys ir grąžinkit. Kas dėjot parašus viešuosiuose pirkimuose, kurie buvo pertekliniai ir nebūtini, tie ir lopykit tas skolų skyles iš asmeninės sąskaitos, jūs ir mokėkit tą NT ar padidintą GPM, jūs ir padenginėkit tas skolas.
Man tiesiog nesuvokiama, kodėl Seimas, ministerija, partija, valdininko kabinetas yra ta vieta, kur asmeninė atsakomybė neegzistuoja ir kur ji paskirstoma visiems kitiems, tik ne patiems pinigų tratintojams.
