Seime sušauktame Neįgaliųjų teisių komisijos posėdyje „Socialinės globos įstaigų veiklos skaidrumas“ nagrinėtos sistemos spragos, korupcijos galimybės, ateities perspektyvos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė ir korupcijos rizikos skyriaus vyriausioji specialistė Svetlana Krasilnikova pristatė STT atliktos rizikos analizės socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rezultatus.
Analizuotas 2017-2018 metų laikotarpio socialinės globos veiklos licenzijavimo ir socialinės globos kokybės atitikties socialinėms globos normoms kontrolės ir asmenų siuntimų ilgalaikei socialinei globai išdavimas. Nustatyta, jog sistemoje yra nemažai korupcijos rizikos veiksnių. Šalyje nesukurta vieninga asmenų siuntimo į socialinės globos namus sistema, nėra kontrolės mechanizmo. Neįgaliųjų reikalų departamentas įtraukia asmenį į eilę, įvertinęs savivaldybės pateiktus dokumentus, tačiau neturi informacijos ir neturi techninių galimybių patikrinti apie asmenų įtraukimą į ilgalaikės globos laukiančių asmenų eiles savivaldybėse, nors teisės aktuose yra nustatytas apribojimas.
Tokia informacija dėl jos pobūdžio negali būti skelbiama viešai. Neįgaliųjų reikalų departamentas siuntimų į privačius globos namus neišrašo ir duomenų apie tokių namų veiklą bei laisvas vietas juose neturi. Šias procedūras atlieka atsakingi savivaldybių administracijų darbuotojai. Nustatytos tokių darbuotojų ir privačių globos namų sąsajos rodo, nepakankamą asmenų siuntimo į tokias įstaigas skaidrumą ir būtinumą įvertinti viešųjų privačių interesų rizikos valdymą savivaldybėse.
Socialinės globos namų normų dviprasmiškumas, nekonkretumas sudaro prielaidų piktnaudžiauti ir tikrintojams, ir tikrinamiesiems. Tikrintojams išlieka galimybė piktaudžiauti, skirtingai taikant normas skirtingų subjektų atžvilgiu, skirtingai interpretuoti socialinės globos normas, prašyti įgyvendinti papildomus reikalavimus. Praktika patikrų vietoje skiriasi nuo šios procedūros teisinio reglamentavimo. Duomenys fiksuojami tikrintojo nuožiūra, dokumentai neįforminami ir tikrinamasis nesupažindinamas su patikrinimo rezultatais. Tikrintojo nuožiūra skirtingai gali būti vertinamas ir patalpų atitikties reikalavimas.
Specialistų vertinimu, socialinės globos įstaigų veiklos ir socialinės globos normos priežiūros sistema antikorupciniu požiūriu turi būti tobulinama. Atliekama detalesnė savivaldybių administracijų siuntimų išdavimų į savivaldybių ar privačius socialinius globos namus analizė. Nustatyta ir konkrečių atvejų, kurie reikalauja atskiro atsakingų institucijų paaiškinimo. STT jau kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su prašymu paaiškinti Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro licenzijavimo istoriją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Vilma Augienė sako, kad galiojantys teisės aktai žmogui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, suteikia galimybę pasirinkti socialinės globos įstaigą, ir žmonės tokią valią išreiškia. Todėl savivaldybės, siekdamos užtikrinti žmonių valią, tiesiog priverstos sudaryti paslaugų tiekimo sutartis su visos šalies socialinės globos įstaigomis. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė yra sudariusi daugiau kaip 30 sutarčių su įstaigomis visoje Lietuvoje ir siunčia gyventojus ten, kur jie pageidauja. Žinoma, didžioji dauguma nori keltis į didžiuosius miestus, nes ten gyvena jų vaikai. Privačios įstaigos nėra įtrauktos į bendrą sistemą.
Savivaldybės, nukreipdamos žmogų į slaugos įstaigą, moka už paslaugų krepšelį. Tai žmogui gali kainuoti 600-800 eurų per mėnesį. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybė perka paslaugas iš viešosios įstaigos, kurioje vienos dienos kaina – 53 eurai, 20 dienų kainuoja 1020 eurų per mėnesį.
Eglė Kuisienė, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas, teigia, kad koją kiša dviprasmiškas, įvairiai interpretuojamas teisinis reglamentavimas. Todėl neišvengiamai reikia keisti globos normas, atidalinti funkcijas, spręsti finansavimo klausimus. Aktualus ir efektyvios informacinės sistemos tobulinimo klausimas.
Asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentas Ričardas Dubickas apgailestavo, kad vis dar negauna informacijos, kiek pinigų „suvalgo“ globos institucijų sistema. Nėra ir skaičių, kiek valstybė papildomai sumoka globos įstaigoms, kokios tikslinės dotacijos skiriamos kiekvienam žmogui išlaikyti? „Paprastai kalbant, ar nereikėtų atlikti socialinių globos namų audito?“ – klausė asociacijos prezidentas.
„Kyla klausimų ir dėl globojamųjų gydymo ir vaistų, kompensacijų už vaistus skyrimo. Deja, kartais už pačius brangiausius įkainius gauname nulinį gydymą. Vėl ir vėl papildomai skiriamos lėšos renovacijoms. Gražiname fasadus, o viduje, palatoje, taip ir tebegyvena tie patys 6 žmonės. Visi žinome ir suprantame, kad patalpoje turėtų būti ne daugiau 4 žmonių,“ – pasakojo R. Dubickas.
Dovilei Juodkaitei, Lietuvos negalios organizacijų forumo vadovei, didelį rūpestį kelia tai, kad socialinės globos kokybė tam tikrose įstaigose niekada ir nebuvo tikrinama. Visose socialinės globos įstaigose pirmiausia turi būti užtikrinamos ir paslaugų kokybė, ir žmogaus teisės. Nerimą kelia ir išvada, kad savivaldybės dėl finansinės naštos nesuinteresuotos teikti alternatyvias ilgalaikės globos paslaugas. Dar vienas aktualus klausimas – privačių įstaigų skaičius ir teikiamų paslaugų kokybė. Nežinia, kas ir kaip jas tikrina. Reikia įvertinti ir pasiskaičiuoti, kiek kainuoja bendra socialinės globos sistema, kiek investuojama į sienas, kiek galima būtų suteikti paslaugų žmonėms.
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai taip pat pasigedo ekonominių paskaičiavimų, kaip realiai būtų galima įgyvendinti poreikių vertinimą. Gyvename pereinamuoju laikotarpiu, tuštėja senosios globos įstaigos, kuriamos alternatyvios, bet pagal apmokėjimo tvarką didėja ir kiekvieno žmogaus išlaikymo kaštai. Savivaldybės, nukreipusios žmones, moka už paslaugas ir pagal senąją sistemą, ir pagal naujas alternatyvas. Jaučiamas nerimas dėl išlaikymo kaštų ateityje, nes dabar vystomi projektai numatyti tik trims metams. „Ekonominiai paskaičiavimai turėtų būti vykdomi kartu su poreikio analize,“ – kalbėjo specialistai.
Jolanta Šliužienė, Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotoja, vykdanti direktoriaus funkcijas, komisijai papasakojo, kad departamentas stengiasi operatyviai reaguoti į tarnybos pastabas. Jau yra parengta siuntimo specialiąsias globos įstaigas tvarka, numatyta ir vidaus kontrolės tvarka. Pernai buvo atlikta 60 bendrųjų globos normų tikrinimų ir 90 licencijavimo patikrų, visai nebuvo planinių patikrinimų. Visi tikrinimai dažniausiai vykdomi skundų pagrindu.
Teisės aktų dviprasmiškumas, socialinės globos aprašas ir kita sukelia ir teisinių ginčių, kuriuos tenka spręsti teismuose. Tai atima daug laiko, reikalauja žmogiškųjų išteklių, o darbuotojų pajėgos nesikeičia jau daugelį metų.
Didžiąją dalį teisinių ginčų sukelia… liftas… Lietuvoje apie 10-yje proc. globos įstaigų nėra liftų. Teisinė norma apibrėžia, kad žmogui globos namuose turi būti užtikrinta teisė laisvai judėti. Jeigu pastatas daugiaaukštis, o neįgalusis apgyvendinamas viršutiniuose aukštuose, jis dažnai visą likusį gyvenimą jau neibešeina į lauką. Numatoma keisti normą ir įvardinti konkrečius lifto reikalavimus, nes net ir sertifikuoti vertikalūs, nuožulnūs keltuvai negali užtikrinti nuolatinio veikimo, ne visi tinkami naudoti senelių namuose.
„Apgailėtina realybė – kovojame dėl vištų laisvės narvuose, o neįgalūs žmonės, senjorai įkalinami tarp keturių sienų visam likusiam gyvenimui,“ – kalbėjo specialistai.
Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkas Gediminas Vasiliauskas konstatavo, kad tyrimas atskleidė gilumines sistemos ydas ir problemas. Deja, nėra ir susitemintos detalios informacijos. Didėja asmenų, norinčių patekti į tokias įstaigas, susidaro eilės, taigi darytina išvada, jog nepakankama paslaugų plėtra. Neįgalių komisija nusprendė kreiptis į Socialinių reikalų ir darbo ministeriją, Valstybės kontrolę, Savivaldybių asociaciją, kitas institucijas ir atlikti palyginamąją analizę, kiek šalyje yra socialinės globos įstaigų, jų pavaldumo ministerijai, savivaldybėms, privačioms organizacijoms detalizacija. Būtina tiksliai išsiaiškinti, kiek juose gyvena žmonių, kiek laukia eilėse? Kiek pinigų išleidžiama kiekvieno žmogaus išlaikymui? Koks socialinių paslaugų poreikis visose savivaldybėse? „Jau vyksta tobulintinų teisės aktų analizė. Rudeniop, surinkę visą informaciją, būtinai grįšime prie šių klausimų nagrinėjimo ir sprendimo būdų,“ – sako komisijos pirmininkas G. Vasiliauskas.
Seimo kanceliarijos nuotrauka
