Internetas, kaip visada pirmas, parodė naujausią karo „naujovę“ – Ukrainos kompanijos „Fire Point“ pagamintų sparnuotųjų raketų „Flamingo“ paleidimą. Rusijai tęsiant savo karinę agresiją prieš Ukrainą, karas vyksta ir informaciniame, psichologiniame bei techniniame fronte.
Tomas Čyvas
Kol kas nežinoma, iš kur jos paleistos ir kokiais tikslais buvo išbandytos ukrainietiškos raketos „Flamingo“. Internete pirmą kartą pasirodė Ukrainos kompanijos „Fire Point“ pagamintų „Flamingo“ raketų paleidimo vaizdo įrašas.
Vaizdo įrašas, kaip dera XXI amžiui, pasirodė „Telegram“ kanale, kurį valdo personažas slapyvardžiu „Nikolaevsky Vanek“, ir buvo išplatintas agentūros Unian.ua.
Vaizdo įraše matyti paleidimai iš antžeminių įrenginių bei raketų skrydis danguje. „Gražu, tiesa? Kaip bebūtų keista, bet vaizdo įrašas, kuriame matyti, kur šios ginkluotės raketos pasiekė tikslus, iš dalies priklauso nuo mūsų, bet, žinoma, ir nuo rusų“, – pažymi kanalas. Kol kas nežinoma, kur vyko paleidimai ir kokiais tikslais buvo panaudotos ukrainietiškos raketos. Akivaizdu, kad raketa jau buvo išbandyta ne PowerPoint skaidrėse, o tikrame kare.
Kylančios abejonės
Kad ir kaip bet koks normalus žmogus šiandien palaiko Ukrainą ir linki šiai tautai bei valstybei sėkmės, abejonės lieka. O jos tokios (net pasitelkiant tariamai visagalį dirbtinį intelektą):
Karinių šaltinių tylėjimas
Jei tokie portalai kaip Military.com, Jane’s Defence ar kitos rimtos karinės žiniasklaidos priemonės apie „Flamingo“ nieko nepraneša, kyla klausimas dėl informacijos patikimumo. Paprastai tokia specializuota žiniasklaida gauna arba nagrinėja tik patikimą techninę informaciją arba oficialius pranešimus iš karinių šaltinių. Jeigu jų nėra, gali būti, kad:
-
- raketos bandymai buvo eksperimentiniai arba dar nepakankamai patikimi, kad būtų skelbiami oficialiai;
- vaizdo įrašas skirtas labiau moralei ar propagandai nei tiksliai informacijai.
Bulvarinės žiniasklaidos vaidmuo
Leidiniai kaip „The Sun“, vieni iš nedaugelio Vakaruose paskelbusių apie „Flamingo“, dažniau orientuojasi į dramatizaciją ir sensaciją. Jie gali kurti istoriją iš bet ko, pabrėždami įspūdingumą, o faktų tikrinimas rūpi mažiau. Todėl jų cituojama informacija dažnai nėra užtikrintai patikima, ypač kariniame kontekste.
- Galimi scenarijai
- Propagandos elementas: Ukrainai naudingas viešas demonstruojamų raketų vaizdas, kad parodytų technologinį progresą ir pakeltų moralę tiek viduje, tiek užsienyje. Tokiu atveju vaizdo įrašas nėra klaidingas, bet jo kontekstas gali būti selektyvus.
- Informacijos nutekėjimas: Jei raketa tikrai išbandyta, kažkas iš gamintojų ar vietinių tinklaraštininkų gali nutekinti vaizdo įrašus. Tai nebūtinai propaganda, bet „informacijos nutekėjimas“ be oficialios patvirtintos ataskaitos.
- Mitas arba spekuliacija: Jei raketa dar nepasiekė serijinės gamybos ar išbandymų etapo, vaizdo įrašas gali būti demonstracinis modelis arba net CGI efektas. Tokie dalykai sunkiau patikrinami nepriklausomais šaltiniais.
Ką slepia „Flamingo“ sparnai pagal Unian.ua?
„Flamingo“ (FP-5) – nauja ukrainiečių sparnuotoji raketa, kurią „Fire Point“ pristatė tik šių metų rugpjūtį. Iš karto pradėta serijinė gamyba. Pagal oficialius duomenis:
- nuotolis – apie 3 000 km,
- svoris – 6 tonos,
- kovinė galvutė – daugiau kaip 1 150 kg,
- greitis – iki 950 km/h,
- navigacija derina GPS/GNSS su inercine sistema, atspari elektroniniam karui.
Kitaip tariant, raketa skrenda toli, pataiko tiksliai ir ją numušti nėra lengva. Įdomu tai, kad „Fire Point“ dar 2022-aisiais buvo tik dronų gamintojas, o per kelerius metus ukrainiečiai peršoko nuo smulkių „žaisliukų“ prie ginklo, kurio pajėgumas – iki 200 raketų per mėnesį. Tuo metu Lietuvoje vis dar ginčijamasi dėl šarvuočių konkurso organizavimo.
Pastaba skaitytojui
Prieš pateikdamas statistinę dalį ir palyginimus, pasitikslinau šaltinius, kad lentelėje būtų kuo tikslesni duomenys. Taip pat pasinaudota dirbtiniu intelektu ChatGPT.
| Šalis | Raketos pavadinimas | Nuotolis (km) | Kovinė galvutė (kg) | Pastabos |
| Ukraina | FP-5 „Flamingo“ | 3 000 | 1 150 | Tik deklaruoti parametrai, nepriklausomai nepatvirtinti |
| Rusija | Kh-101 | 2 500–2 800 | 400–500 | Serijinė, sparnuotoji raketa, tolimesnės korekcijos galimos |
| Rusija | Kh-555 | 2 500 | 400 | Branduolinė arba konvencinė galvutė, senesnė versija |
| JAV | AGM-86 ALCM | 2 400 | 1 362 | Lėktuvais paleidžiama sparnuotoji raketa |
| Kinija | CJ-10 | 1 500–2 000 | 200–500 | Serijinė, tolimųjų nuotolių konvencinė/branduolinė raketa |
| Kinija | YJ-12 | 400 | 200 | Anti-laivinė, greita sparnuotoji raketa |
| Jungtinė Karalystė | Storm Shadow | 250–400 | 450 | Tiktaikinė strateginė raketa |
| Prancūzija | ASMP-A | 500 | 300 kt (branduolinė) | Branduolinė raketa, nuotolis žymiai mažesnis |
| Pakistanas | Ra’ad | 350 | 500 | Sparnuotoji raketa |
| Pietų Korėja | Hyunmoo-3 | 500–1 500 | 450–500 | Serijinė, tolimųjų nuotolių |
| Taivanas | Hsiung Feng IIE | 600–2 000 | 220–450 | Sparnuotoji, tik konvencinė galvutė |
| Turkija | Atmaca | 250 | 250 | Anti-laivinė, sparnuotoji raketa |
Niekada karuose nei viena pusė nesako visos tiesos. „Euronews“ ir kai kurios kitos rimtesnės platformos kol kas praneša, kad raketos greitai bus, tačiau tinklaraštininko informacija, nors kylančios ir skrendančios raketos vaizdas yra įspūdingas, kol kas nėra patvirtinta. Karas tęsiasi.
