Seimas po pateikimo ėmėsi svartyti Finansų ministerijos parengtus Juridinių asmenų nemokumo, Fizinių asmenų bankroto ir kartu teikiamų įstatymų pakeitimų projektus, kuriais sustiprinami nešališkumo ir skaidrumo standartai, o patys nemokumo procesai tampa aiškesni ir labiau orientuoti į efektyvų problemų sprendimą.
„Šiuo projektų paketu keliame labai aiškų tikslą – sustiprinti nemokumo sistemos veikimo efektyvumą. Siekiame, kad finansinių sunkumų atvejais sprendimai būtų priimami efektyviau ir aiškiau, o nemokumo administratoriai veiktų pagal aukščiausius nešališkumo ir profesionalumo standartus. Vienodi skaidrumo principai turi galioti visiems, nepriklausomai nuo to, ar viešojo administravimo funkcijas vykdo valstybės institucijos, ar joms prilyginti subjektai“, – sako finansų ministras K. Vaitiekūnas.
Seimui priėmus siūlomus įstatymų pakeitimus, jie įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d., o nuostatos dėl kreditorių susirinkimų skaitmenizavimo būtų taikomos nuo 2028 m. gegužės 1 d.
Juridinių asmenų nemokumo reguliavimas
Pasak finansų ministro, vienas svarbiausių Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimų – ženkliai išplečiama nemokumo administratorių skyrimo ribojimų ir nešališkumo reikalavimų apimtis. Šiuo metu ribojimai taikomi nemokumo administratoriui yra palyginti siauri, tačiau praktika rodo, kad interesų konfliktų rizika neretai kyla ne tiesiogiai, o per artimus giminystės, šeiminius ar verslo ryšius, todėl būtina šiuos ribojimus taikyti platesniam asmenų ratui.
Siūloma nustatyti sandorius, kuriuos nemokumo administratorius galėtų sudaryti tik gavęs kreditorių pritarimą, pavyzdžiui, perkant paslaugas iš kitų nemokumo administratorių ar su juo susijusių juridinių asmenų. Jei nemokumo administratorius ketina sudaryti sandorius su juridiniais asmenimis, su kuriais jis pats arba jo dalyviai, vadovas, organų nariai, apskaitą tvarkantys asmenys ar darbuotojai bei jų artimieji yra susiję, taip pat su kitais nemokumo administratoriais, tam būtų reikalingas kreditorių pritarimas.
Numatoma įtvirtinti ribojimą pagal kurį nemokumo administratorius – fizinis asmuo – negalėtų dirbti daugiau nei viename juridiniame asmenyje, siekiant sumažinti galimo šališkumo ir interesų konfliktų riziką, užkirsti manipuliavimo atrankoje galimybes ir užtikrinti lygiavertes konkurencines sąlygas tarp nemokumo administratorių fizinių ir juridinių asmenų.
„Turėdami tikslą užtikrinti veiksmingesnę nemokumo administratorių veiklos kontrolę, kartu siūlome išplėsti priežiūros institucijos ir Nemokumo administratorių rūmams taikomų poveikio priemonių spektrą, įtraukiant ir pinigines baudas. Tokia priemonė leistų operatyviau ir proporcingiau reaguoti į nustatytus pažeidimus bei sustiprintų profesinių standartų laikymąsi visoje nemokumo administravimo sistemoje“, – pabrėžia K. Vaitiekūnas.
Priežiūros institucijai būtų suteikti įgaliojimai taikyti finansines sankcijas ir patiems Nemokumo administratorių rūmams, jei šie netinkamai vykdytų įstatymu jiems pavestas funkcijas – egzaminavimą, kvalifikacijos kėlimą, etikos priežiūrą.
Siūloma nustatyti aplinkosauginius saugiklius tais atvejais, kai įmonės turto struktūroje yra nesutvarkytų atliekų ar užteršto dirvožemio. „Tokiose situacijose bankroto procesas ne teismo tvarka nebūtų galimas, teismas privalėtų informuoti aplinkos apsaugos instituciją apie kiekvieną bylą, teismas tvirtintų ir atliekų sutvarkymo išlaidų dydį. Šie sprendimai padėtų užtikrinti, kad aplinkosauginės rizikos būtų valdomos ankstyvame etape“, – pažymi K. Vaitiekūnas.
Taip pat numatyta pasinaudojant Nemokumo portalo galimybėmis įtvirtinti elektroninį balsavimą kreditorių susirinkimuose. Kadangi visa informacija apie nemokumo procesus jau teikiama šiame portale ir kreditoriai juo naudojasi, numatoma kreditorių susirinkimuose kreditorių balsavimą perkelti į elektroninę erdvę. Tai leistų kreditorių susirinkimus organizuoti paprasčiau ir skaidriau, automatiškai registruoti balsus, panaikinti duomenų keitimo riziką ir atsisakyti popierinių dokumentų.
Fizinių asmenų bankroto procesų tobulinimas
„Šiuo metu viena didžiausių administracinių kliūčių gyventojams, norintiems inicijuoti fizinio asmens bankroto procesą, yra reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 25 MMA skolos sumą. Įstatymo pataisomis siekiame atsisakyti šio barjero, kad finansinių sunkumų patiriantys žmonės galėtų pradėti bankroto procedūrą anksčiau ir greičiau atkurti savo finansinį stabilumą“, – sako K. Vaitiekūnas.
Korupcijos prevencija
Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimais siūloma išplėsti korupcijos rizikų vertinimo taikymo lauką. Numatoma sudaryti galimybę korupcijos pasireiškimo tikimybę vertinti ir asociacijose, kurioms įstatymų pagrindu suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, tarp jų – ir Nemokumo administratorių rūmuose.
Finansų ministro teigimu, šis sprendimas užtikrintų, kad visi viešojo administravimo funkcijas vykdantys subjektai būtų vertinami pagal vienodus skaidrumo ir atsakomybės standartus, nepriklausomai nuo jų teisinės formos, o korupcijos prevencijos priemonės būtų taikomos nuosekliai ir efektyviai visoje sistemoje.
Administracinės atsakomybės pakeitimai
Siekiant skatinti verslumą ir mažinti demotyvuojančius veiksnius, numatyta atsisakyti administracinės atsakomybės juridinių asmenų vadovams už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui. „Norime, kad verslas nebijotų antrųjų šansų. Vadovų baimė suklysti neturėtų slopinti verslumo, o atsakomybė už bankroto proceso inicijavimą turi būti proporcinga ir racionali“, – pabrėžia K. Vaitiekūnas.
