Populiarėjant sveikos mitybos tendencijoms ir žmonėms vis labiau rūpinantis, ką deda į lėkštę, vis dažniau atsigręžiama į vieną iš pagrindinių patiekalų – košę. Jau šiandien minima pasaulinė košės diena, tad šis patiekalas ir jo maistinė vertė dabar aptariama kaip niekada garsiai. Gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė teigia, kad būtent košė galėtų tapti sprendimu daugeliui šiandien taip dažnai keliamų klausimų dėl visavertės vaikų mitybos. Tačiau prie to turi prisidėti tiek ugdymo įstaigos, tiek tėvai, tiek verslas.
Anot gydytojos dietologės, košė vaikų mityboje šiandien nėra pakankamai vertinama. Nors daugelis supranta jos maistinę vertę, košė vis dar asocijuojama su pilku ir nuobodžiu patiekalu, kuris vaikams paprasčiausiai nepatrauklus. Tačiau būtent košė, pasirinkus tinkamus ingredientus ir skonius, galėtų tapti tinkama vaikų mitybos raciono dalimi. Teisingai paruošus košę, ji atitinka visus svarbiausius šiuo metu vaikų mitybai keliamus reikalavimus ir dar daugiau – suteikia augančiam organizmui visų būtiniausių medžiagų: vitaminų, mineralų, augalinių baltymų ir riebalų.
„Košes vis dar persekioja iš sovietinių laikų atkeliavęs įvaizdis apie pilką masę, nepasižyminčia nei skonių įvairove, nei patrauklumu akiai. Anksčiau niekas pernelyg nesistengė ieškoti įvairių košės receptų interpretacijų, tai lėmė gan siaurą ir konservatyvų požiūrį į patiekalą, kuris iš tiesų gali būti itin įvairus. Todėl natūralu, kad vaikai pilką ir nuobodžią košę mieliau keičia į spalvingus dribsnius ar saldžius batonėlius. Be to, tėvams atrodo, kad paruošti skanią košę – ilgas ir sudėtingas procesas. Tačiau taip visai nėra – košė yra vienas universaliausių patiekalų, kuris pasižymi ne tik savo maistine verte, bet ir pritaikomumu bet kokiam skoniui, net ir išrankiausio vaiko“, – teigia gydytoja dietologė.
Vienos stambiausių grūdų perdirbimo įmonių Lietuvoje „Malsena“ vadovas Andrius Rakštys teigia, kad situacija pamažu keičiasi – naujoji karta vis labiau vertina košes ir jų svarbą augančiam organizmui.
„Kartu su sveikos gyvensenos tendencijomis, košės populiarumas auga visame pasaulyje. Įvairūs tyrimai rodo, kad tūkstantmečio kartos tėvai vis labiau atsigręžia į sveiką vaikų mitybą ir daugiau gamina namuose. Tad nors dažnai šeimose pritrūksta laiko, šiandien atsiranda vis daugiau galimybių paruošti greitą ir maistingą košę. Todėl šviečiant visuomenę apie košės naudą, universalumą ir gerą skonį, jos populiarumas turėtų tik augti“, – komentuoja A. Rakštys.
Reikėtų pradėti šviesti ugdymo įstaigose
Tačiau nepaisant košės vertės augančiam organizmui, visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad košė yra nuobodus ir nepatrauklus patiekalas. Dietologė teigia, kad požiūrio keitimas turėtų prasidėti ir vaikų ugdymo įstaigose – mokyklose ar darželiuose vaikai turėtų būti šviečiami apie košės naudą.
Tam pritaria ir A. Rakštys, kurio vadovaujama „Malsena“ jau penktus metus iš eilės kviečia pasaulinę košės dieną paminėti organizuojant socialinę akciją, kurios tikslas – supažindinti vaikus su sveikos mitybos principais ir skatinti sąmoningai rinktis sveikesnį maistą bei užkandžius. Prie kasmet augančios „Košės dienos“ iniciatyvos prisijungia šimtai klasių ir dešimtys tūkstančių moksleivių.
„Norint, kad vaikai būtų sveiki ir energingi, labai svarbu apie tinkamą mitybą kalbėti kuo anksčiau. Tokiu būdu formuosis brandus požiūris į sveikatai palankius patiekalus, o ne „primestas“ iš šalies nurodymas, kad valgyti košę „reikia“. Todėl pasaulinė košės diena – puiki proga priminti vaikams šio patiekalo naudą ir vertę. Žinoma, reikėtų nepamiršti žaismingos ir patrauklios formos, kuri vaikams būtų įdomi“, – edukacijos ir švietimo svarbą įvardija A. Rakštys.
Anot J. Parnarauskienės, mokyklose ar darželiuose košės nauda galėtų būti pateikiama ne tik šviečiant juos klasėse, bet ir siūlant įvairesnius košės patiekalus bei pateikiant ją patraukliau valgyklose.
„Maitinimo įstaigos tikrai galėtų atkreipti dėmesį į tai, kokia košė ir kaip patiekiama vaikui lėkštėje, nes vaikams vaizdas – vienas svarbiausių kriterijų valgant patiekalą. Tad valgyklose tokiais atvejais daug kas priklauso nuo personalo: vertėtų prieš duodant patiekalą įdėti bent šiek tiek meilės, gražiau patiekti ar ant viršaus uždėti uogų bei vaisių, spalvingų daržovių. Tai nekainuoja daug, bet gali padaryti ženklią įtaką“, – teigia gydytoja.
Košes turi valgyti patys tėvai
Tačiau, kad įvyktų pokytis, vien švietimo mokyklose nepakanka – vaikams labai svarbus tėvų pavyzdys.
„Nepriversite vaiko valgyti per prievartą, nes tai sukels atvirkštinę reakciją. Verčiau atraskite būdų, kaip vaiką sudominti, kad košė atrodytų žaismingai. Juk galime pasistengti labiau – šypsenėlė iš razinų ar riešutų, ryški rožinė avižinė košė, gardinta lašeliu burokėlių sulčių, bananų ir natūralios kakavos derinys – visa tai yra tikrai patrauklu vaikams ir neatima tiek daug laiko, kiek tėvai dažnai įsivaizduoja“, – teigia J. Parnarauskienė.
Specialistė pataria, kad labai naudinga, kai vaikai patys dalyvauja košės gaminimo procese.
„Košės dienas paverskite tikra švente – organizuokite košės virimo savaitgalius, skaniausios košės konkursus namie, rinkite geriausią košės virėją. Organizuokite košių vakarienę, kur kiekvienas šeimos narys turi gaminti kuo skirtingesnę košę. Pamatysite, kaip vaikus sudominsite šiuo patiekalu“, – teigia gydytoja dietologė.
Košė košei nelygu
Košė – tai vienas iš grūdinių kultūrų patiekalų, kurių mes turėtumėme suvalgyti nuo trijų iki aštuonių porcijų per dieną, priklausomai nuo amžiaus. Pusryčiams puikiai tinka avižinė košė su vaisiais, nes ji suteiks mums greitos energijos. Pietums košė galėtų pakeisti bulves ar makaronus ir suteikti daugiau naudingų maistinių medžiagų. Vakare, pasirinkus grikių košę, su patiekalu gausime ir baltymų. Tačiau anot J. Parnarauskienės, ne visos košės – vienodos, tad rinktis reikėtų atsakingai.
„Košės maistinė vertė priklauso nuo to, iš kokių grūdų jos yra gaminamos. Jeigu jos yra pagamintos iš labai apdirbtų grūdų, jose maistinių medžiagų yra žymiai mažiau. Renkantis košę būtina atsižvelgti į tai, kiek joje yra skaidulų, o jeigu košė greito paruošimo – kiek joje cukraus. Taip pat ir namuose gamintą košę rekomenduojama gardinti ne rafinuotu cukrumi, o natūraliais saldikliais kaip medus ar agavos sirupas, taip pat tokiais pagardais kaip natūralus riešutų sviestas ar nesaldinta kakava“, – teigia gydytoja dietologė.
Anot „Malsenos“ vadovo, kad žmonėms būtų lengviau atskirti maistingą košę, reikėtų vadovautis žalios „Rakto skylutės“ simboliu ant pakuotės.
„Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti sveikatai palankius maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Juose mažiau druskos, cukraus, daugiau skaidulinių medžiagų. Tai ypač patogu skubantiems žmonėms, kurie neturi laiko skaityti produktų etikečių ir nagrinėti jų maistinę vertę. Tad rinkdami greito paruošimo košes vaikams, atkreipkite dėmesį į šį žymėjimą. Taip būsite tikri, kad nusipirkote mitybai palankų produktą“, – komentuoja A. Rakštys.
