Visi puikiai suprantame, jog dalyvavimas savivaldos rinkimuose yra vienas efektyviausių būdų atlikti savo pilietinę pareigą ir tokiu būdu dalyvauti miesto valdyme.
Tačiau didžioji problema yra ta, jog išrinkus savo tautos atstovus mūsų pilietinės pareigos įgyvendinimas dažniausiai ir baigiasi. Kodėl?
Nes toliau tautos atstovai daro ką nori, sprendimus priima kokius nori, piliečiai gali tik parašyti pasipiktinimo kupiną komentarą internete arba ateiti paprotestuoti su plakatais po savivaldybės langais. Ir, kaip žinia, į tokias pilietines „iniciatyvas“ greičiausiai visai nebus atsižvelgta. Taigi, ką galime padaryti, jog mūsų, kaip piliečių, balsas būtų ne tik išgirstas, bet į jį būtų ir įsiklausyta? Pagal dabartinį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnį, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Surinkus 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų, galima teikti LR Seimui savo sugalvotus įstatymo projektus ir Seimas juos privalo svarstyti. Tuo tarpu LR vietos savivaldos įstatyme nurodyta, kad sprendimų projektus gali teikti tik savivaldybės tarybos nariai, komitetai, komisijos, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius ar savivaldybės administracijos direktorius. Ir nė žodelio apie piliečius ar gyventojus. Išeina taip, jog gyventojai atsakingai sprendžia už ką balsuoti savivaldos rinkimuose, lemtingą dieną atiduoda savo balsą ir vėliau jų balsas nutyla iki kitų rinkimų, nes daugiau jokios teisinės galimybės spręsti savo miesto klausimus jie neturi.
Žinoma, yra dar tokios galimybės kaip visuomeninė veikla, dalyvavimas susitikimuose su savo išrinktais atstovais, protestai ar peticijos, tačiau nė į vieną iš šių pilietinės nuomonės reiškimo formų teisiškai nėra privaloma atsižvelgti. Todėl manau, jog norint padidinti gyventojų pasitikėjimą valdžios institucijomis bei įgalinti piliečius aktyviai dalyvauti politiniame gyvenime, būtina suteikti jiems galimybę įsitraukti į savivaldos sprendimų priėmimų procesą. Kaip tai galėtume įgyvendinti? Labai paprastai! Principas toks pat kaip ir valstybės lygmeniu – surinkus tam tikrą kiekį toje savivaldybėje gyvenančių asmenų parašų, gyventojai galėtų teikti sprendimų projektus savo miesto savivaldybės tarybai. Įstatyme būtų nurodyta, koks rinkimų teisę turinčių asmenų parašų skaičius turi būti surinktas, kad būtų svarstomas vienas ar kitas savivaldybės tarybai pateiktas klausimas. Esu pasirengęs diskutuoti šiuo klausimu su Kauno miesto piliečių bendruomene ir sutarus bendrą viziją, teiksiu siūlymą Seimo socialdemokratų frakcijai. Sieksiu parengti LR Savivaldos įstatymo pataisą, kuri suteiktų galimybę savivaldybės valdyme dalyvauti bendruomenėms, pilietinėms iniciatyvoms ir netgi politinėms organizacijoms, kurios tuo metu nėra gavusios nė vieno savivaldybės tarybos narių mandato.
Priėmus šią įstatymo pataisą, piliečių dalyvavimas savivaldoje būtų stipriai padidėtų, būtų galima išspręsti daugybę gyventojams iš tiesų rūpimų klausimų, o ne tik priimti valdžios atstovams naudingus sprendimus. Be to, prisiminkime neseniai žiniasklaidoje nuskambėjusius atvejus, pavyzdžiui, Klaipėdos traukinių stoties plėtimas miesto teritorijoje arba pramonės gamyklos projektas Alytaus mieste. Jei gyventojai būtų galėję teikti įvairius sprendimų projektus, nėra abejonių, jog tokiems įvykiams kelias būtų buvęs užkirstas. Juk gyventojai geriausiai patys žino, kas puošia jų miestą, o kas teršia. Taigi, tikiuosi, jog tai bus tik pirmasis žingsnis link sąžiningesnio piliečių dalyvavimo savivaldoje. Nes tik įmesti biuletenį į balsavimo urną neužtenka!
