Dar 2017 metais diskutavome šia verslui aktualia tema. Dabartinė situacija panaši: Jonavos rajone nedarbo lygis siekia 11,5 %, t.y. darbo ieško 2905 asmenys. Tuo tarpu įmonės – mažmeninės prekybos, gamybinės, siuvimo, statybos, maitinimo, apgyvendinimo, žemės ūkio – susiduria su darbuotojų trūkumu.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams šios rūmų narių problemos gerai žinomos jau ne vienerius metus – rengtos diskusijos, ieškota išeičių, su pasiūlymų paketu kreiptasi į LR Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Tačiau situacija iš esmės nesikeičia – laisvų darbo vietų daugėja, o bedarbių skaičius išlieka gan stabilus.
Dažnai girdime, kad dirbti bedarbiui šiais laikais neapsimoka, kad jo tikslas ne darbas, o noras gauti įvairias pašalpas bei lengvatas. Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tipinis bedarbis yra vidutinio amžiaus ir turintis vidurinį išsilavinimą. Darbo ieškančių asmenų tarpe moterų yra 51 proc., vyrų – 49 proc. Du iš penkių registruotų bedarbių yra vyresni nei 50 metų, kas šeštas- jaunesnis nei 30 metų, o kas trečias neturi jokio profesinio pasirengimo. Žvelgiant į demografinę situaciją atrodo, kad kaip tik tokių žmonių darbdaviams ir trūksta. Tačiau jau ne vienerius metus girdime ir tai, kad nenoras dirbti tiesiogiai koreliuoja su valstybės mokamomis pašalpomis. Tačiau ar tikrai ta parama tokia dosni, kad dirbti nebeapsimoka?
Per pastaruosius metus šioje srityje įvyko nemažai pasikeitimų – įvykdyta mokesčių reforma, keitėsi valstybės remiamų pajamų dydžiai, vietoj papildomo neapmokestinamo pajamų dydžio (PNPD) dirbantiems ir auginantiems vaikus, atsirado vaiko pinigai šeimoms, keitėsi nedarbo išmokų mokėjimo dydžiai ir tvarkos.
Esminis skirtumas tarp darbo užmokesčio ir paramos yra tas, kad parama skiriama šeimai ir priklauso nuo šeimos sudėties. Tuo tarpu darbo užmokestis mokamas už turimą išsilavinimą, žinias ar kvalifikaciją, asmeninius gebėjimus ir atliekamas funkcijas. Nuo 2018 metų nebeliko PNPD dirbantiems ir auginantiems vaikus, o vaiko pinigus gauna visos vaikus auginančios šeimos, o ne tik dirbančios. Suprantama, kad žmonėms auginantiems vaikus darbas gali kelti nemažai iššūkių. Vaikų ligos, nuvykimas į mokyklas, nesutampantys ugdymo įstaigų ir darbo grafikai. Tuo tarpu gaunant socialinę paramą, tokių problemų mažiau. Socialinės paramos dydis šeimai dabartiniu metu stipriai diferencijuotas ir labai priklauso nuo jos sudėties – nuo turimų vaikų skaičiaus, nuo to, ar vaikas auga su vienu iš tėvų, ar šeimoje.
Toliau pateiksiu skaičiavimus, kaip keistųsi įvairios sudėties šeimų pajamos gaunant socialinę paramą, arba dirbant už minimalų atlygį (šiai dienai minimalus mėnesinis atlyginimas neatskaičius mokesčių yra 555 eurai).
Vieno gyvenančio asmens darbo pajamos, už socialinę paramą bus didesnės 273,77 eur.
Dviese gyvenančių asmenų, dirbant tik vienam iš jų, darbo pajamos už socialinę paramą bus didesnės 176,17 Eur.
Vieno dirbančio asmens, auginančio du nepilnamečius vaikus, darbo pajamos už socialinę paramą bus didesnės 164,90 Eur.
Vieno dirbančio asmens, auginančio tris nepilnamečius vaikus, darbo pajamos už socialinę paramą bus didesnės 189,98 Eur.
Vieno dirbančio asmens, auginančio keturis nepilnamečius vaikus, darbo pajamos už socialinę paramą bus didesnės 195,13 Eur.
Abiejų dirbančių tėvų, auginančių du nepilnamečius vaikus, darbo pajamos už socialinę paramą bus didesnės 401,14 Eur.
Abiejų dirbančių tėvų, auginančių tris nepilnamečius vaikus, darbo pajamos už socialinę paramą bus didesnės 328,49 Eur.
Abiejų dirbančių tėvų, auginančių keturis nepilnamečius vaikus, darbo pajamos už socialinę paramą bus didesnės 397,11 eur.
Lyginant su 2017 metais atliktais skaičiavimais matyti, kad situacija gerėja, bet skirtumas tarp socialinės paramos paramos bei minimalaus mėnesinio atlyginimo nėra didelis, juolab šeimoms atsiranda nemažai papildomų išlaidų bei iššūkių.
Apie devynis mėnesius mokamas nedarbo socialinio draudimo išmokas taip pat yra sukurta daug mitų – neva jos didesnės nei atlyginimai, tad bedarbiai neskuba dirbti. Tikroji situacija yra kiek kitokia. Nors ši išmoka mokama devynis mėnesius, jos dydis tiesiogiai susijęs su turimu darbo stažu bei buvusio darbo užmokesčio dydžiu, tad sukaupusiems minimalų darbo stažą, jos dydis bus minimalus. Pastovioji išmokos dalis, mokama visus devynis mėnesius siekia 129,15 Eur, tuo tarpu kintama dalis skaičiuojama atsižvelgiant į paskutinių 30 mėnesių laikotarpį, per kurį būtina sukaupti bent 12 mėnesių darbo stažą. Už pirmus tris nedarbo mėnesius kintama išmokos dalis sieks 38,79%, kitus tris – 31,03%, paskutinius – 23,27% buvusių asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų. Kuo daugiau dirbta ir kuo didesnį darbo užmokestį asmuo gaudavo, tuo didesnė bus išmoka (maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka yra 728,36 Eur). Ilgalaikiai bedarbiai, nesukaupiantys darbo stažo negaus išmokos, o sukaupę mažai stažo – vos kiek daugiau nei 130 eurų.
Panašu, kad nenoro dirbti problema yra kur kas gilesnė. Nelegalus darbas, įvairios priklausomybės, negatyvūs šeimos pavyzdžiai – tik dalis jų.
Jeigu ir Jūsų įmonė susiduria su nenorinčiais dirbti bedarbiais, jeigu turite minčių bei pasiūlymų kaip šią situaciją pakeisti, jeigu nenorite tik stebėti, bet norite kažką daryti – kviečiame Jus į diskusiją „Atsakymo beieškant: trūksta darbuotojų ar nėra darbo?“. Diskusija vyks š. m. spalio 1 dieną, 14 valandą Jonavos rajono savivaldybėje. Diskusijoje dalyvaus Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vedėja Svetlana Kulpina ir vyriausioji specialistė Kristina Tumienė , Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Ligita Valalytė, Jonavos rajono savivaldybės vadovai, socialinės paramos skyriaus atstovai. Kviečiame aktyviai dalyvauti.
