Po gilios, sniegingos ir šaltos žiemos su pirmosiomis saulėtomis kovo dienomis jau atskuba pavasaris – ateina laikas sodo, daržo ir kiemo darbams. Dabar pats metas planuoti daržo įrengimą ir sklypo tvarkymo darbus: fotmuoti sklypą, tiesti takelius, tvarkyti tvoras ir apžiūrėti laistymo sistemos įrangą.
Genėjimas ir sodinimas
Kovo pradžioje nepatartina skubėti nuimti priedangas nuo augalų, nes juos gali nudeginti karšta pavasario saulė. Jei yra galimybė, augalus reikia vėdinti, kad atšilus orui nepradėtų daugintis grybinių ligų sporos ir neapniktų kitos ligos. Kovo pabaigoje arba kai nebegresia didesnės šalnos, nuo augalų reikia nuimti medžiaginius ir popierinius apdangalus.
Pirmąjį pavasario mėnesį būtina apžiūrėti vaismedžius. Jei kamienus nuplovė lietus, patartina juos vėl nubalinti kalkių skiediniu. Galima nugenėti nereikalingas ar sausas šakeles, sodo tepalu patepti žaizdas ir apgraužtas augalų vietas. Tačiau galima paklausyti arboristų patarimų ir apsieiti be šio vaisto, nes medis puikiai sugeba užsigydyti žaizdas. Storas sodo tepalo sluoksnis trukdo natūraliems biologiniams procesams.
Kovo mėnesį galite pradėti pagrindinį vaismedžių genėjimą, kol dar nepabudo medžių pumpurai ir neprasidėjo augimas. Patartina nevengti stipriau pagenėti – taip atnaujinsite vaismedžio vainiką. Genėti medžius reikėtų apsiniaukusią dieną, kad atvirų žaizdų nekaitintų saulė.
Būtina kalkinti
Kai oro temperatūra teigiama, vaismedžius ir uogakrūmius galima nupurkšti karbamidu. Agrastus patartina nupurkšti pelenų šarmu, patręšti kalio ir fosforo trąšomis arba trąšomis be chloro. Minėtos trąšos tinka ir serbentams.
Jei vasarą nurudo vaismedžių ir uogakrūmių lapų pakraščiai, vadinasi, augalams trūksta kalio. Nutirpus sniegui, galima supurenti žemę, kad išgaruotų mažiau drėgmės. Rūgščią dirvą, kurioje vešėjo laukinės rūgštynės, trikertės žvaginės, asiūkliai, būtina kalkinti. Tai daryti galima jau pirmą pavasario mėnesį. Į 10 m2 išberiama 2–5 kg kreidos.
Rūgščios dirvos ypač nemėgsta burokėliai, svogūnai, česnakai, salotos, špinatai ir kopūstinės daržovės. Kalkes galima pakeisti medžio pelenais. Jų per žiemą nesunku prikaupti šildantiesiems būstą malkomis.
Anksčiau – geriau
Kovas yra vaismedžių, vaiskrūmių, vynuogių ir gyvatvorių sodinimo metas. Sodinti galima, kai tik atšyla oras ir pradžiūsta dirva. Apdairūs sodininkai sodinukų įsigyja mugėse rudenį, perka augalų centruose ar iš augintojų pavasarį.
Perkant sodinukus reikia juos atidžiai apžiūrėti. Jei atšokusi sodinuko kamieno žievė, augalas lengvas, mažai smulkių šaknelių arba jos apdžiūvusios, geriau paieškoti kito pardavėjo.
Išėjus pašalui metas sodinti spygliuočius. Uogakrūmių ir kaulavaisių vegetacija prasideda labai anksti, tad pasodinti kovo mėnesį jie tikrai prigis.
Darbai šiltnamyje
Be to, pats metas pradėti ruoštis didiesiems pavasario darbams darže ir paruošti šiltnamį: sutvarkyti karkasą, orlaides, paviršių, prireikus ištiesti naują polietileno plėvelę. Sutvarkius šiltnamį itin svarbu pasiruošti gruntą – jį reikia dezinfekuoti ar pakeisti kitu. Geriausia per kastuvo gylį nukasti esamą gruntą ir atvežti naujo, tuomet gruntą galima papildyti dirvos papildais (keramzitu, perlitu, ceolitu), drėgmę palaikančiomis granulėmis, o jeigu sezono metu kamavo kurmiai ir kurkliai – patiesti apsauginį tinklą. Kaip ekonomišką alternatyvą gruntą galima pakeisti tik auginimo lizduose.
Norint turėti ankstyvų daržovių, morkas, krapus, salotas, gražgarstes reikia sėti rudenį. Dalį šių daržovių galima kovo mėnesį pasėti ir nešildomame šiltnamyje. Jei smarkiai neatšals, sudygs ir ridikėliai bei špinatai. Šildomuose šiltnamiuose jie užaugs labai greitai. Nešildomuose šiltnamiuose pasėtus augalus reikia pridengti daržo plėvele. Pirmą kovo dešimtadienį į šildomus šiltnamius arba į dėžutes galima pasisėti daržovių daigams: ankstyvųjų ir žiedinių kopūstų, porų, svogūnų, salotų, salierų.
Pasirūpinkite veja
Nepamirškite pasirūpinti veja – dabar tinkamas laikas išsklaidyti sniego sąnašas kieme ar darže. Dėl storo ir apledėjusio sniego sluoksnio veja gali iššusti, o kai kurie plotai visai išplikti – pavasarį juos tenka atsėti. Nutirpus sniegui reikia nugrėbti senus, pūvančius lapus, jei to nepadarėte rudenį. Šis darbas – vienas paprasčiausių būdų gerokai sumažinti ligų plitimą sode. Sugrėbti lapai pravers įrengiant šiltlysves.
Kovo pabaigoje pradėkite daiginti ankstyvąsias bulves dėžutėse. Taip pagreitinsite jų augimą. Bulves reikia sudėti taip, kad kiekviena gautų šviesos. Laikymo temperatūra turėtų būti ne aukštesnė nei 20 laipsnių šilumos. Atsižvelgiant į veislę ir temperatūrą, dygimo trukmė – 3−6 savaitės. Bulvės į dirvą sodinamos, kai daigeliai paauga iki 1−2 cm, o dirvos temperatūra yra ne žemesnė nei 6 laipsniai šilumos.
Metas pasirūpinti svogūninėmis gėlėmis
Svogūnines gėles – snieguoles, krokus, scyles, narcizus – kovo mėnesį reikia patręšti azoto trąšomis (10 g/m2) arba amonio sulfatu (1 v. š. kibirui vandens). Toje pačioje vietoje ilgiau augančias gėles būtina patręšti dolomitmilčiais (1 kg/m2). Žiedams auginamas svogūnines gėles pakanka kas 3–4 metus patręšti perpuvusiu mėšlu. Hiacintai prasiskleis anksčiau, jei bus pridengti plėvele.
Ieva Aleknavičienė
