2020 10 09
Spalio 8 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje aptartos 6 vertinimui pateiktos koncepcijos. Pritarta penkioms koncepcijoms, viena iš jų – grąžinta tikslinimui.
Finansų ministerija Investicijų komitete iškėlė ambicingus tikslus – pasiekti, kad per penkerius metus bent 80 proc. visų mokyklų valgyklose būtų galima atsiskaityti ir negrynaisiais pinigais, o mokinių, turinčių bent vieną atsiskaitymo elektroniniu būdu priemonę, kasmet daugėtų bent po 10 proc.
Nors atsiskaitymai negrynaisiais pinigais įvardijami kaip saugesni, patogesni mokiniams ir jų tėvams bei labiau atitinkantys bendrą paslaugų skaitmeninimo tendenciją ir grynųjų pinigų operacijų mažėjimą, Lietuvoje tik 22 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turi atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemones, o tokia galimybė sudaryta tik 12 proc. bendrojo ugdymo įstaigų valgyklų. Inovatyvios priemonės pagerintų jau teikiamų paslaugų kokybę, užtikrintų spartesnį ir vartotojams patogesnį atsiskaitymą už maitinimo paslaugas.
Koncepcijos rengėjai siūlo skatinti atsiskaitymo negrynaisiais pinigais atvirąją ekosistemą ugdymo įstaigose integruojant jau turimas priemones, tokias kaip elektroninio mokinio pažymėjimo, elektroninių dienynų galimybės. Įgyvendinus projektą moksleiviai galės naudotis e-pinigine, tai itin aktualu vaikams iki 14 metų, kurie šiuo metu dėl ribotos civilinės atsakomybės neturi galimybių naudotis banko kortelėmis.
Ateities ekonomikos skatinimui – finansinio raštingumo ugdymas nuo pradinių mokyklų suolo
Posėdyje atskiras dėmesys buvo skiriamas pedagogams, nes laikomasi nuostatos, kad gilus matematinis ugdymas sudarys prielaidas sėkmingam ir tvariam finansinio raštingumo ugdymui.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai posėdyje pristatė finansinį raštingumą bei verslumui reikalingas savybes skatinančią koncepciją.
Anot veiksmo plėtotojų, finansinį raštingumą bei verslumą tikslinga ugdyti nuo pat pradinių klasių integruojant šias temas į bendrą ugdymo sistemą. Projekto sėkmei itin svarbi ne tik naujų ugdymo programų kokybė, bet ir pedagogų įsitraukimas bei kūrybiškų, inovatyvių mokymo metodų taikymas. Socialiniai partneriai koncepcijos svarstymo metu pabrėžė stipraus projekto koordinavimo būtinybę bei sisteminį visų projekto dalių integravimą, taip pat lūkestį kuo anksčiau pradėti ugdyti tvarų finansinį raštingumą.
Kaune bus stiprinama orlaivių aptarnavimo infrastruktūra
LR Susisiekimo ministerija Investicijų komitete pristatė argumentus, iliustruojančius nepakankamą Kauno oro uosto infrastruktūros išvystymą. Oro uoste esančios infrastruktūros modernizavimas itin aktualus ruošiantis ekonomikos atsigavimui po koronaviruso sąlygoto oro transporto sąstingio. Projekte numatyta paruošti pirminę infrastruktūrą orlaivių aptarnavimo infrastruktūros paslaugų vystymui – inžinerinius ir telekomunikacijų tinklus, orlaivių stovėjimo vietas, privažiavimo kelius ir pan.
Anot ministerijos atstovų, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, Lietuvai reikia reaguoti į globalius pokyčius ekonomikoje – spartinti investicijas ir nukreipti jas į sektorius, kurie padėtų ekonomikai sparčiau atsigauti, bei užtikrinti ilgalaikį tvarų ir subalansuotą jos augimą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija posėdyje pristačiusi „Paslaugų sektoriaus robotikos procesų automatizavimo ir dirbtinio intelekto sprendimai“ koncepciją, tikisi prisidėti prie verslo paslaugų centrų robotizavimo ir dirbtinio intelekto ekosistemos stiprinimo Lietuvoje.
Projekto rengėjų teigimu, finansinė paskata padėtų lengviau pritraukti naujus verslo paslaugų centrus steigtis Lietuvoje ir taip skatinti dar didesnį aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų steigimą.
„Didžiąją dalį numatytų koncepcijų jau aptarėme, tad raginu suskubti tuos, kurie dar tik ruošiasi koncepcijų pristatymui. Primenu, visos lėšos turi būti investuotos iki 2021 m. pabaigos, todėl visos koncepcijos turi būti patvirtintos kaip įmanoma greičiau“, – komentavo Finansų ministerijos Investicijų departamento vadovė Rūta Dapkutė-Stankevičienė.
Apie Ateities ekonomikos DNR ir Investicijų komitetą
Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 6,3 mlrd. eurų.
Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 70 socialinių-ekonominių partnerių. Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, išsamią informaciją apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus rasite ČIA
