2021 08 05
Vyraujant šiltiems orams, susidaro palankios sąlygos medžių kenkėjams plisti. Siekiant išsaugoti Lietuvos kraštovaizdį puošiančius spygliuočių miškus, rugpjūčio 5 – rugsėjo 30 d. vyks akcija „Medienos kenkėjas“. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai tikrins, ar miškai neužpulti vabzdžių, stebės, ar jie neplinta, taip pat tikrins įmones ir fizinius asmenis, kurie perdirba medieną ar ja prekiauja.
Aplinkos apsaugos departamento Miškų departamento specialistai tikrins įmonių ir privačių asmenų medienos įsigijimo dokumentus, laikymo sąlygas, ar spygliuočių medienoje nėra pavojingųjų kenkėjų. Bus tikrinama ir miškų sanitarinė būklė – ar juose esanti mediena nėra užpulta vabzdžių kenkėjų, bus stebima, kad kenkėjams plisti nesusidarytų palankios sąlygos.
Pagal nustatytus reikalavimus, žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies – nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d., jei oro temperatūra ne žemesnė kaip 0° C, per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip trys kilometrai nuo medyno, kuriame spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio. Arba apdorota insekticidais, nužievinta, ar kitais būdais apsaugota nuo pavojingų kenkėjų. Ji laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų: kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių.
Pasak aplinkosaugininkų, tokie reikalavimai numatyti tam, kad medienoje subrendę kenkėjai išskridę neužpultų sveikų medžių. Daugiausia žalos pušynams pridaro verpikas vienuolis ir žievėgraužis tipografas. Verpikas vienuolis nugraužia medžių spyglius ir jų netekus nusilpusias pušis gali apnikti ne tik vabzdžiai liemenų kenkėjai, bet ir medžių džiūvimą skatinančios grybinės ligos. Žievėgraužis tipografas – itin pavojingas kenkėjas, nes grauždamas medį po žieve gali stipriai susilpninti egles.
Medžiai, nepaveikti gamtinių sąlygų, natūraliai atsikrato kenkėjais, užpildami po žieve išgraužtas vietas sakais, bet dėl įvairių priežasčių, pvz., per sausringą sezoną, nusilpusios eglės ar pušys tampa palankia terpe kenkėjams plisti ir galiausiai nudžiūva. Jei pavojingi kenkėjai išplistų, susidarytų daug negyvos medienos ir prireiktų didelių sanitarinių kirtimų, o vyraujančios rūšys – eglės ir pušys – po truputį išnyktų.
Per patikrinimus AAD pareigūnai ieškos žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų ir tikrins, ar smarkiai pažeistų medžių liemenyse neapsigyveno pavojingi kenkėjai, ar nėra jiems palankios terpės plisti. Miško savininkai bus informuoti ir įpareigoti nedelsiant susitvarkyti ir išvežti tokią medieną.
AAD Miškų departamento specialistai įspėja miško savininkus, valdytojus, naudotojus ir medienos perdirbėjus, kad už sanitarinių miško taisyklių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė, bauda arba įteikiamas privalomasis nurodymas, kurio neįvykdžius taikomos sankcijos.
