Siekis pažaboti benamių kačių populiaciją atsigręžė miesto nenaudai. Pernai rugpjūtį laimėjusi Kauno savivaldybės skelbtą konkursą, VšĮ „Penkta koja“ įsipareigojo benames kates gaudyti, kastruoti ir paleisti į laisvę. Visa tai organizacijos atstovai turėjo atlikti prižiūrint seniūnijų atstovams, tačiau šios sąlygos nepaisė. Galiausiai pareikalavo atlygio už tariamai suteiktas paslaugas, o jo negavę, griebėsi šmeižto.
„Už šias paslaugas mokame mokesčių mokėtojų pinigais, todėl tikrai neleisime jų švaistyti. Pirmiausia turime įsitikinti, ar darbai tikrai buvo atlikti, o tada už juos atsiskaityti. Tam buvo numatyta, jog gyvūnų gerovės organizacija bendradarbiaus su seniūnijų atstovais, kurie savo parašu užtikrins, kad visi skaičiai apie atliktus darbus yra tikri. Deja, šis susitarimas buvo vienašališkai ignoruojamas, o galiausiai netgi bandyta gauti seniūnų parašus ant paslaugų atlikimo aktų atbuline data“, – pasakojo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.
Sudarytoje sutartyje su VšĮ „Penkta koja“ buvo numatyta galimybė, iš anksto įspėjus, atvykti įsitikinti, kaip atliekama paslauga ir susipažinti su visais susijusiais dokumentais. Pirmasis patikrinimas įvyko pernai lapkritį. Savivaldybės atstovai kartu su Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais, nuvykę į „Penktos kojos“ patalpas Linksmakalnyje, veterinarijos gydytojo nerado, patalpų niekas neaprodė ir dokumentų nepateikė. Darbuotojai negalėjo tiksliai įvardinti, kur ir kas atlieka benamių kačių kastraciją. Po mėnesio teko vykti pakartotinai, tačiau ir tuomet „atsimušta į sieną“.
Nesuderinusi savo atliekamų darbų su vietos seniūnais ir nepateikusi prašomų dokumentų nei raštu, nei gyvai, gyvūnų gerovės organizacija perėjo į puolimą. „Penktos kojos“ laikinasis vadovas atstovauti jo organizacijai valstybinėse institucijose suteikė oficialius įgaliojimus gyvūnų teisių gynėja prisistatančiai Brigitai Kymantaitei. Ši, užuot sprendusi susidariusią situaciją, griebėsi spaudimo: prisidengdama savo pačios vadovaujama Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, ėmė reikalauti duomenų apie konkurentų – VšĮ „Nuaras“ – darbo rezultatus.
Šią informaciją Kauno savivaldybė pateikia viešai. Per 2016 metus „Nuaras“ iš namų paėmė 878 gyvūnus, sugavo – 276; eutanazija atlikta 438 gyvūnams; mikroschemomis paženklinta 160 gyvūnų (ši paslauga pradėta teikti nuo gegužės mėnesio), o viešose vietose paimta 101 kritusių gyvūnų. Be šių paslaugų, į bendrą kainą įeina gyvūnų karantinavimas, laikymas bei utilizavimas. Bendra visų darbų kaina – 53140 eurų.
„Viešosios įstaigos „Nuaras“ reputacija taip pat yra prieštaringa. Jie laimėjo konkursą pasiūlę geriausias sąlygas, o mes labai nuodugniai prižiūrime ir vertiname jų teikiamas paslaugas“, – tvirtino V. Šiliauskas.
Neseniai išplatinusi viešą pranešimą apie trijų nevyriausybinių gyvūnų gerovės organizacijų pasitraukimą iš Kauno miesto savivaldybės visuomeninės gyvūnų globos ir priežiūros tarybos, B. Kymantaitė nutylėjo iškalbingą detalę: ji pati vadovauja arba oficialiai atstovauja visoms trims organizacijoms (Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijai, Gyvūnų globos tarnybai „Pifas“ ir VšĮ „Penkta koja“).
„Tai panašu į nevykusį bandymą nuo savo padarytų sutarties pažeidimų nukreipti dėmesį į konkurentus. Tas tariamas nevyriausybininkų pasitraukimas tėra vienasmenis sprendimas, nulemtas asmeninių interesų. Kauno miesto savivaldybė tiesiog tapo dviejų konkuruojančių gyvūnų gerovės organizacijų – „Penkta koja“ ir „Nuaras“ – tarpusavio nesutarimų įkaite. Toks B. Kymantaitės elgesys laikytinas neetišku, kuomet tas pats asmuo pagal įgaliojimą atstovauja paslaugas teikiančią VšĮ „Penkta koja“, o vėliau, kilus neaiškumams dėl to paties sandorio, viešai pasisako Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės vardu“, – susidariusią situaciją apibendrino V. Šiliauskas.
Nustačius akivaizdžius sutarties pažeidimus, Kauno savivaldybė pasiūlė ją nutraukti abipusiu šalių susitarimu.
Ryšių su visuomene poskyrio informacija
