Apie oro pavojų – kas tai buvo?

Praėjus oro pavojui, kuris paskelbtas mobiliais telefonais, bet nepalydėtas pavojaus sirenomis, svarstoma – kas tai buvo. Ar reikėjo vaikus suvaryti į mokyklų sporto sales ar kitas vietas, pažymėtas lipdukais, o kitiems žmonėms telktis požeminėse perėjose? Lietuvos kariuomenė savo interneto puslapyje net nieko nepaskelbė. Kas tai buvo? Nuomonės įvairios.

Buvęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Facebooke ieško priežasties per latvišką prizmę:

Ko išsigando Rusija?

Nors visi dabar viešai diskutuoja apie Rusijos Rusijos žvalgybos melagingą teiginį, kad Latvija tariamai „ruošiasi smūgiams prieš Rusiją iš Latvijos teritorijos”, tačiau kelčiau klausimą ko išties išsigando Rusija?

Ukrainą remiančios NATO valstybės niekada neslėpė savo paramos su agresoriumi kovojančius ukrainiečiams. Niekam ne paslaptis, kad NATO valstybės per du pirmuosius karo metus apmokė dešimtis tūkstančių Ukrainos karių. Tačiau jokia NATO valstybė niekada neleido naudotis savo teritorija ar oro erdve karo veiksmų vedimui. Nepaisant Rusijos organizuojamų diversijų, pasikėsinimų ir pan.

Taigi, kas pasikeitė? Atsakymas yra Rusijos užsienio žvalgybos provokaciniame teiginyje: atseit Latvija sutiko paleisti dronus iš savo teritorijos. Juk ne tik Persijos įlankos šalys pakvietė Ukrainos karinius specialistus kurti antidroninę gynybą, bet ir ne per seniausiai dėl to pradėjo tartis ir NATO valstybės, tarp kurių ir Baltijos valstybės.

Rusija pagrasino „teisingu atpildu“ dar ir todėl, kad savo vidinei auditorijai nori nuslėpti savo oro gynybos neįgalumą. Tariamai norint Ukrainos tolimojo skrydžio bepiločiams smūgiuoti agresoriaus kritinei infrastruktūrai prie Suomijos įlankos, to neįmanoma padaryti dėl „tankios oro gynybos”? Bet draugiškų dronų vizitai toliau nuo Maskvos rodo, kad oro gynybos sistemos sutelktos Maskvoje. Ir net jos nesustabdo Ukrainos atakų.

Pasakos apie tariamus „oro koridorius” ukrainiečių bepiločiams Baltijos šalyse išduoda, kad butent Kremlius tokius „oro koridorius” ukrainiečių dronams nutiesė Rusijos teritorijoje, kuomet sutelkė oro gynybos sistemas apginti putino bunkerius.

Be to Rusija kartoja savo dainelę apie Baltijos valstybes, kurios lyg ir NATO, bet tai Rusijai nieko nereiškia. „Šalies narystė NATO neapsaugos teroristų bendrininkų nuo teisingo atpildo“, – grasina SVR. Taigi turime kompleksinę hibridinę ataką arba tiksliau sakant naujo agresyvumo lygio demonstravimą.

Tikslas, skaldyti NATO, mažinti siunčiamą paramą Ukrainai. Juk vien tik 2024 m. Latvijos inicijuota „dronų koalicija“ pristatė arba ruošiasi pristatyti maždaug 100 tūkst. dronų. Karas kuria vis didesnę įtampą Rusijos ekonomikoje, reikalai fronte negerėja, ukrainiečių bepiločiai atakuoja Maskvoje esančius karinius ir pramoninius objektus. Ribota hibridinių atakų eskalacija prieš pasirinktą NATO šalį kartu yra paskutinis šiaudas, kurio griebiasi bunkerinė karo nusikaltėlių šutvė. Jei tikslų ir nepasieks, tai bent z-etininkams pademonstruos savo galimybes.

NATO atsakas turi būti aiškus, be dviprasmybių, dar labiau stiprinantis šio flango gynybą visomis priemonėmis. Juk Baltijos jūra keliauja vos ne pusė Rusijos eksportuojamų naftos produktų su šešėliniu laivynu, kurie dar mėnesiui gavo Trumpo indulgenciją šiems pardavimams.

Karo eksperto Rimo Armaičio komentaras:

„Tikslas ne skaldyti, o daryti įtampą, gąsdinti, kad sumažinti paramą Ukrainai. Hibridinis karas jau vyksta, tai mūsų silpniausia vieta. Tiesioginė intervencija mažai tekietina dėl 5 straipsnio, gaus pistonu. O štai Krymo, Slaviansko scenarijus visai galimas ir 5 straipsnis nesuveiks, tai mūsų silpniausia vieta. Štai jie ir bando ribas, kur mūsų raudona linija.

Aš buvau saugus, net kai skrido ir mes šaudėm. <…> Kare prie visko greitai pripranti, prie dronų irgi.

Kai gavau pranešimą, net nuo kėdės nepakilau, kalbėjau telefonu, kažkam davinėjau intervą iš 7 aukšto daugiabučio namo.”

Apžvalgininkas Vitalijus Balkus:

„Na ką galiu pasakyti? Visi taikiniai vienoje vietoje. Kai prieš n-metų su pompa buvo pristatytas „priedangų planas” tai jau tuomet gerai prisimenu kaip Rimas Armaitis mano laidoje sakė, kad požeminės perėjos ir viadukai tai prioritetiniai taikiniai norins sugriautu susisiekimą. Atitinkamai ten slėptis ne pati šviesiausia mintis.

Bet dar liudnesnis vaizdas į aktų ir sporto sales suvaryti vaikai. Per n-metų neatlikta net požeminių statinių tinkamu slėptuvėms inventorizaciją apie ką taip pat jau seniausiai specialistai kalbėjo . jau nekalbu apie jų įrengimą.

Taigi džiaukimės , kad čia tik dronas klajoklis o ne kombinuota ataka su dronais , KAB’ais ir balistika viršaus”.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška:

Oro pavojaus perspėjimų metu važiavau į Vilnių į Krašto apsaugos ministeriją pristatyti savivaldybių parengtą daugialypės paskirties slėptuvių idėją (žemiau). Mačiau viską gyvai nuo priemiesčio iki sostinės centro. Tai ką mačiau (po raudonojo perspėjimo), patvirtino – Lietuva visiškai nepasiruošusi realiai grėsmei ir įvykus bent vienam sprogimui, kiltų nevaldomas chaosas.

Ką mačiau? Mokyklą, kurios lauke buvo vaikai. Vykstantį eismą, kuriame buvo tūkstančiai neskubančių automobilių. Kelių, gatvių, parkų tvarkytojus, statybininkus, toliau tęsiančius darbą. Tūkstančius kavos gėrėjų/turistų Gedimino prospekto lauko kavinėse. 95 proc. žmonių į įspėjimus nereagavo. Likusieji susidūrė su jau aprašytais šimtų užrakintų/užbogintų slėptuvėlių kuriozais.

Kas būtų, realiai sprogus dronui virš Vilniaus? Būtų bėgę slėptis pusė milijono žmonių. Aklavietėse būtų sumalę vieni kitus laiptinėse/liftuose, kilus panikai.

Visiškai akivaizdu, jog daugiabučių, mokyklų, ligoninių slėptuvės šimtais išbarstytos po miestą negali būti efektyvios ir kontroliuojamos, tuo labiau saugios su statiniais virš jų.

Visiškai akivaizdu, jog nėra ir nebus jokio plano, kas turėtų bėgti į vieną ar kitą rūsį, kai jų šimtai, bet į vieną, talpinantį 100 žmonių brausis 1000, o į kitą neatbėgs niekas.

Visiškai akivaizdu, kad dirbtinai pridaugintos ramybės metu tuščios esamų priedangų patalpos nėra naudingos. Jose neįmanoma turėti radio/palydovinio ryšio, savarankiško vandens gręžinio, radiacijos apsaugos. Nekalbant apie galimybes turėti šaudymo, kovinės savigynos, imtynių, treniruoklių ir kitas sporto erdves.

SAVIVALDYBIŲ SUKURTAME IR VYRIAUSYBEI PATEIKTAME DAUGIALYPĖS PASKIRTIES POŽEMINIAME OBJEKTE VISKAS ĮMANOMA IR APGALVOTA.

Nuo patikimos, kontroliuojamos priedangos, iki radiacinės saugos, uždaro tipo sporto/kovinės savigynos erdvių ir antžeminės dalies skirtos parkavimui ar riedžių/riedučių parkams.

Šią alternatyvą Lietuvos visuomenės saugumui plačiau pristatysime ateinantį trečiadienį spaudos konferencijoje. Tikimės valdžios įstaigų susitelkimo, visuomenininkų palaikymo kuriant tokius visuomenės saugumo objektus, kurie realiai veikia ir duoda naudą tiek pavojaus tiek taikos metu.

Primintinas štai koks dalykas – klausimas apie tai, kur kam slėptis, keltas jau seniai.

Dar po Rusijos agresijos prieš Gruziją (Sakartvelą) šių eilučių autoriui teko domėtis priedangų, karo atveju, klausimu.

Slėptuvių raktų klausimas buvo aptartas dar 2009 metais savaitraštyje „Balsas.lt savaitė“, kuriame politikas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas apgailestavo dėl sunaikintos slėptuvių sistemos.Sistemos, kurią kūrė dar sovietai, orientuodamiesi į šaltąjį karą bei branduolines grėsmes.

Paklaustas, kur reikėtų ieškoti raktų kilus karinei grėsmei, A. Anušauskas tuomet teigė, kad raktas yra pas seniūną, o kur tą seniūną rasti kritiniu atveju – niekas nežino.

Šiandien, kaip skelbiama, civilinės saugos ir priedangų sistema Lietuvoje yra pertvarkyta. Kilus oro ar kitokiam pavojui, gyventojai pirmiausia raginami ieškoti artimiausių pažymėtų priedangų. Šių priedangų adresus galite rasti oficialioje Lietuvos Respublikos civilinės saugos svetainėje. Ar visiems viskas aišku?

Aspektas juokingasis: šunys svarbiausia

Kas gi dar, jei LRT jautriai ir net verksmingai pasidalins faktu, kad šunys kai kam yra svarbesni už žmones. Įdomu, o kaip būtų tiems, kurie ir vištoms, kurios normaliam žmogui yra maistas, duoda vardus?