Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

 KTU kuria jutiklius, kurie „perskaito“ iškvėpto oro sudėtį

  • 2026-03-23
  • kaunieciams.lt
  • Sveikata, Technologijos, Visuomenė ir gyvenimas

Žmogaus kvėpavimas šiandien – ne tik gyvybės ženklas, bet ir informacijos šaltinis. Kauno technologijos universiteto (KTU)  mokslininkai kuria itin jautrius, voratinklį primenančius jutiklius, kurie gali aptikti net labai mažus dujų kiekius. Tokia technologija ateityje galėtų veikti mažuose, nešiojamuose prietaisuose ir greitai, paprastai bei neinvaziškai padėti stebėti organizmo būklę – nuo kasdienės savijautos iki galimų sveikatos pokyčių.

KTU mokslininkas Simas Račkauskas
KTU mokslininkas Simas Račkauskas

„Kvėpavimas – tarsi labai greita organizmo „ataskaita“: su oru iškvepiame šimtus lakiųjų molekulių, kurių dalis kinta, kai keičiasi metabolizmas ar vyksta uždegimas“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centro (TiFEC) mokslininkas dr. Simas Račkauskas.

Nanovielų (arba plačiau – 1D nanodarinių) tinklai KTU mokslininkų kuriamuose jutikliuose veikia tarsi laidus, „porėtas“ voratinklis: kadangi juos sudaro labai plonytės vielutės, tai suteikia milžinišką paviršiaus plotą, todėl net labai mažas dujų kiekis gali pastebimai pakeisti elektrinį laidumą, kurį jutiklis ir užfiksuoja.

Tokie jutikliai, pasak S. Račkausko, patrauklūs ten, kur reikia didelio jautrumo ir mažų energijos sąnaudų – ne tik sveikatos srityje, bet ir tiriant oro kokybę, užtikrinant pramoninę saugą, atliekant maisto kokybės ir šviežumo stebėseną, taip pat – išmaniųjų namų sistemose.

Iškvepiamas oras – skirtingos sudėties

KTU mokslininkai dirba su azoto oksidu, acetonu ir kitomis lakiomis dujomis, esančiomis iškvėptame ore.

„Ypač svarbi molekulė yra acetonas. Jis susidaro riebalų apykaitoje, todėl jo daugiau būna esant ketozės būsenai (pvz., nevalgant, laikantis mažai angliavandenių dietos), todėl jis plačiai tyrinėjamas kaip neinvazinis rodiklis, susijęs su diabeto kontrole ir diabetinės ketoacidozės rizika“, – sako S. Račkauskas.

Acetonas aktualus ir sporto moksle: tyrimų duomenys atskleidžia, kad iškvėpto acetono pokyčiai gali atspindėti tai, kiek organizmas remiasi riebalų oksidacija treniruotės metu ar po dietos pokyčių.

„Kitas lakus junginys – azoto oksidas. Klinikinėje praktikoje plačiausiai naudojamas iškvepiamas azoto monoksidas kaip neinvazinis kvėpavimo takų uždegimo (ypač tam tikro tipo astmos) žymuo, padedantis vertinti gydymo poreikį ir eigą. NO₂ (azoto dioksidas) svarbus sveikatos technologijose, nes prisideda prie didesnio tikslo: galime sukurti jutiklių tinklus ir paviršiaus chemiją, kad ateityje būtų galima patikimai „skaityti“ kvėpavimo sudėtį nešiojamuose prietaisuose“, – pasakoja KTU mokslininkas.

Padėtų nustatyti tam tikras ligas

S. Račkauskas pabrėžia, kad jutiklis dažniausiai nematuoja ligos tiesiogiai. Jis matuoja kvėpavimo ore esančių dujų ir lakiųjų junginių koncentracijas arba jų bendrą kvėpavimo parašą, o tada statistika ir dirbtinis intelektas ieško dėsningumų, kurie būdingi tam tikrai būklei.

Jau minėta, kad kvėpavimo jutikliai aktualūs kalbant apie diabetą ir diabetinę ketoacidozę, astmą ir kitas būkles, susijusias su kvėpavimo takų uždegimu.

„Klinikoje jau naudojamas iškvepiamas azoto monoksidas (FeNO) kaip neinvazinis uždegimo biomarkeris, ypač tam tikriems astmos tipams. Tai yra geras pavyzdys, kad kvėpavimo rodikliai gali turėti realią klinikinę vertę“, – pastebi KTU mokslininkas.

Yra mokslinių darbų, kuriuose iškvepiamas acetonas siejamas ir su širdies nepakankamumu, ir su sunkumu, taip pat prognostika.

Asociatyvi nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka

„Elektroninės nosies metodai, matuojantys kvėpavimo parašą, yra aktyviai tiriami kaip atrankos arba greito nukreipimo priemonė ir nustatant vėžį, ypač – plaučių. Tačiau šioje srityje reikalinga didelė klinikinė validacija ir standartizacija, nes realiame pasaulyje sąlygos labai įvairios“, – sako S. Račkauskas.

Negalutinis ligos patvirtinimas

KTU mokslininkas tikina, kad kvėpavimo parašo analizė buvo intensyviai tiriama ir COVID-19 pandemijos metu, tad mokslininkų kuriami jutikliai galėtų būti aktualūs ir nustatant tam tikras infekcijas, pandemijos metu ir siekiant ją suvaldyti.

„Jie gali būti perspektyvūs kaip greitas atrankinis metodas, kai reikia patikrinti daug žmonių ir nieko nelaukiant atskirti tikėtinus atvejus nuo mažai tikėtinų. Kvėpavimo analizė čia patraukli, nes ji greita ir neinvazinė“, – teigia S. Račkauskas.

Tačiau svarbu suprasti, kad dažniausiai tai tik greitas atrankinis metodas, o ne galutinis ligos patvirtinimas. Dažnai matuojamas ne pats virusas, o organizmo metabolinis ir uždegiminis atsakas, todėl gali būti klaidingų teigiamų atsakymų dėl kitų infekcijų ar būklių.

„COVID-19 kontekste literatūros apžvalgos rodo gerą atrankos potencialą, bet pabrėžiama standartizacijos ir nuolatinės validacijos svarba“, – tikina S. Račkauskas.

Matuoklis, telefono priedas ar integracija į daiktus

Kalbant apie prietaisus, kuriuose būtų galima integruoti jutiklius, padedančius „skaityti“ kvėpavimo sudėtį, KTU mokslininkas išskiria keletą realistiškų variantų.

„Tai galėtų būti kompaktiškas rankinis prietaisas su kandikliu, panašiai kaip kai kurie jau egzistuojantys kvėpavimo matuokliai klinikoje ar vartotojų rinkoje. Taip pat telefono priedas arba mažas modulis su jutiklių masyvu, o visa analizė, kalibracija ir istorijos sekimas vyktų programėlėje. Galima ir integracija į daiktus, kurie yra arti kvėpavimo zonos, pavyzdžiui, kaukę, apykaklę, šaliką, sportinę aprangą prie veido zonos“, – sako S. Račkauskas.

Realistiška, kad tokia technologija būtų galima naudotis ir namų sąlygomis, tačiau svarbu atskirti dvi paskirtis – stebėseną ir tendencijų sekimą bei diagnozę namuose.

„Atliekant stebėseną, tarkim, ketozės būsenos ar uždegimo rodiklių pokyčių, svarbiausia yra pakartojamumas ir aiškus matavimo protokolas, kada ir kaip pūsti, kaip prižiūrėti prietaisą, kaip atsižvelgti į drėgmę, maistą, rūkymą ar vaistus.

Tačiau daug sudėtingesnis variantas, kai žmogus pats sau nustato ligą. Tam reikia patvirtinimo, sertifikavimo ir aiškių klaidų valdymo. Todėl artimesnė ir saugesnė vizija yra namų prietaisai, kurie būtų kaip ankstyvas įspėjimas ar rizikos indikatorius, o ne galutinė diagnozė“, – teigia KTU mokslininkas.

Siekis – efektyvesni jutikliai

KTU mokslininkų kuriami nanovielų tinklų jutikliai
KTU mokslininkų kuriami nanovielų tinklų jutikliai

Visgi mokslininkas savo darbo kontekste labiau akcentuoja ne konkrečius gaminius, o tai, kaip galima pagerinti metalo oksidų nanostruktūrų jutiklių selektyvumą ir užtikrinti efektyvų darbą kambario temperatūroje.

Neseniai žurnale „Applied Surface Science“ skelbtame straipsnyje S. Račkauskas su kolegomis iš KTU nagrinėjo cinko oksido (ZnO) nanotetrapodus. Pasak jo, tai tarsi keturšakės nanovielos, kurios natūraliai susipina į 3D tinklą.

„Klasikinė metalo oksidų jutiklių problema yra ta, kad jie dažnai reikalauja aukštos darbinės temperatūros (kaitinimo), o tai didina energijos sąnaudas ir apsunkina integravimą į nešiojamus prietaisus. Todėl naudojame įvairias dangas (vienos ar kelių molekulių storio), kuriomis dengiame tuos tinklus, kad gautume geresnį selektyvumą azoto dioksidui (NO₂)“, – pasakoja KTU mokslininkas.

Taip buvo padidintas atsakas, kuris leidžia vystyti efektyvesnius jutiklius, veikiančius kambario temperatūroje.

„Stengiamės padaryti jutiklius funkcionalesnius kasdieniniams prietaisams. Svarbu mažesnės energijos sąnaudos, darbas kambario temperatūroje, geresnis selektyvumas, didesnis integravimo potencialas“, – sako S. Račkauskas.

Nors panašių jutiklių rinkoje jau egzistuoja, tačiau, pasak KTU mokslininko, jei norima, kad jie būtų mažesni, pigesni ir tinkami integravimui į lanksčią elektroniką, labai svarbu, kad gamyba būtų paprasta.

„Būtent tokį tikslą ir turime. Ieškome būdų, kad vietoje sudėtingų vakuuminių ir litografinių procesų galima būtų pereiti link tirpalinės technologijos, kai medžiaga tiesiog nupurškiama arba kitaip padengiama (pvz., liejama) ant paviršiaus technologiškai plačiai taikomais metodais. Tai padėtų gaminti masiniu būdu ir atvertų kelią naujo tipo lanksčiai elektronikai, įskaitant integraciją į rūbus ar kitus kasdienius paviršius“, – tikina KTU mokslininkas S. Račkauskas.

Projektą „Technologinių ir fizinių mokslų ekscelencijos centras (TiFEC)“ Nr. S-A-UEI-23-1 finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija valstybės biudžeto lėšomis pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Rutte turi žinią NATO narėms: pripažinkite, Trumpas buvo teisus

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 7-12 d.

Kreminis graikiškas jogurtas su medumi ir vasaros uogomis

Krašto keliuose įsibėgėja „dešiniojo rato“ programa

Žinok, atpažink, pranešk: modernios prekybos žmonėmis grėsmės

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

Liepos 7-osios horoskopas: kūrybiški sprendimai namuose ir netikėtos pažintys

Ekspertai įspėja: kaip atpažinti pavojingus žaislus ir apsaugoti vaikus?

Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektams – lėšos

Prezidentas patvirtino naujosios Vyriausybės sudėtį

Nausėdos prašoma vetuoti dezinformaciją draudžiančias Rinkimų kodekso pataisas

Kačerginės žiede lenktynių metu žuvo žiūrovas

Suvalkijos pavadinimo keitimas kelia linksmas diskusijas

Krašto keliuose įsibėgėja „dešiniojo rato“ programa

Klasikinė itališka brusketa su pomidorais ir bazilikais

KTU ir Lietuvos kariuomenė bendradarbiauja

Nausėda dalina apdovanojimus

Krašto keliuose įsibėgėja „dešiniojo rato“ programa

Dar vienas Lietuvos plaukimo rekordas

Olekas

Olekas siūlo keisti slapto balsavimo tvarką

Lietuvoje ir pasaulyje bus giedama Tautiška giesmė

Liepos 6-osios horoskopas: intuicija ves į asmeninį proveržį

Tragiškas vakaras Lietuvos krepšiniui (video)

Sostinėje susibūrė tūkstančiai jaunųjų šokėjų

Birštone karšto oro balionų čempionate – lietuvio Roko Kostiuškevičiaus triumfas

Kaune pavogtas 18 tūkst. eurų vertės automobilis

Palankiau atsivežti automobilius iš JAV

Lenkijoje ginčai dėl „Patriot“ oro gynybos raketų pristatymo į Ukrainą

„Deimantinės lygos“ etape įspūdingi lietuvių pasirodymai

Dėl Ruginienės patarėjo Vinokuro brolio – ikiteisminis tyrimas

Atsidaro restoranas „Paukščių takas“

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus gimtadienis

Kaip švęsime Valstybės įkūrimo dieną

Pergalingas startas Europos merginų čempionate (video)

Palemono geležinkelio stotyje gesintas smilkstantis krovinys

„Aš romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11, 27) XIV eilinis sekmadienis

Tomas Dirgėla – vaikų literatūros autoriaus nuotykiai

Liepos 5-osios horoskopas: karjeros matomumas keičia finansinius planus

Kaišiadoriečio atviras laiškas teisėsaugai, politikams, žiniasklaidai

Anušauskas: galimos Rusijos provokacijos Lenkijos teritorijoje

Vilniaus TV bokšte iškelta rekordinė Amerikos vėliava

JAV minint 250-ąjį gimtadienį, Trumpas teigia, kad amerikietiškoji tapatybė patiria naują puolimą

Girta BMW vairuotoja užmušė du jaunuolius?

Saulutės galerijoje atidaryta karpinių ir lino raižinių paroda. Fotoreportažas

Dėl viešojo transporto eismo liepos 5-6 dienomis

Liepos 4-osios horoskopas: svajotojo diena, kai santykiuose priimami svarbūs sprendimai

Vaistinių akcijų leidinys: kodėl apsipirkimas internetu dažnai laimi prieš fizines vietas?

Prašoma vetuoti bolševikines sveikatos draudimo naujoves

Sostinėje vykstančia dalyvių eisena pradėta Moksleivių dainų šventė

Kiemo priežiūros kainos Kaune: kodėl už apleistą veją tenka mokėti kaip už atostogas

Kondratovičius apdovanojo Makūną

Seimo norima tramdyti „paspirtukininkus”

Kauničiams finansuojamas prisijungimas prie centralizuotų tinklų

Atsiimtos pensijų fondų lėšos trumpuoju laikotarpiu gali turėti įtakos socialinei paramai gauti

ELTA pristato rubriką „Žinios visiems“: naujienos pateikiamos lengvai suprantama kalba

Vasaros hitas: vietnamietiška ant grilio kepta kiauliena su ryžių makaronais (Bún chả)

Krašto keliuose įsibėgėja „dešiniojo rato“ programa

Tvarią ateitį kuriančios mokyklos griauna mitus, kad tai sudėtinga ir brangu

Liepos 3-iosios horoskopas: šeimos pokalbiai atvers duris, bet saugokitės paslėptų išlaidų

Valančiūnas

Lietuva sutriuškino britus – žino varžovus

Analizė: Rusijos dronai šnipinėjo NATO šalis nesulaukdami jokio atkirčio

Nausėda mano, kad Sinkevičiaus sklypų Jonavoje sandoriai savaime nėra nusikaltimas

Prezidentas sako, kad Budrys dirbs ir naujojoje Vyriausybėje

Pigūs ir greiti pusryčiai: receptas, kuriam pakanka 3 bulvių ir kiaušinio

Kaip pasiruošti pensijai, kai norisi daugiau finansinio aiškumo?

Paskelbti kvietimai teikti paraiškas dėl paramos senų ir neefektyvių šildymo įrenginių keitimui

Lenkiškas nekeptas varškės pyragas su uogomis (sernik na zimno)

Birštonas kviečia atitrūkti nuo žemės: dangų nuspalvins karšto oro balionai, Vasaros estradoje – galiūnų turnyras

LSMU Kauno ligoninėje atidarytas naujas korpusas

Kiemo šulinyje rastas dingusio vyro kūnas

JAV ieško lakūno, dingusio po to, kai Arabijos jūroje avariniu būdu leidosi sraigtasparnis

Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 140 rusų karių

2027 metais Lietuvos globojančių šeimų festivalis vyks Kaišiadoryse

Ketvirtadienio horoskope – optimizmas ir netikėti kelionių pasiūlymai

Kurtinaičiui: „Kada jei ne dabar?“ (Video)

Kauniečiai kviečiami į Rožių festivalį

Kauniečio vaistinėlės paslaptis: kaip vandenilio peroksidas padeda palaikyti švarą namuose

Moteris pripažino Kaišiadorių rajone nužudžiusi du vaikus?

Vasaros stovykla „Atradimų stovyklos – Lietuva, kurią galima patirti“

„Atminties ženklai: Kauno getas“ -nemokamai

Informacija vairuotojams: remontai A1 magistralėje

Kaip suplanuoti patogų virtuvės baldų išdėstymą?

Svaigimas, regos sutrikimai, tirpimai: kokius signalus siunčia nervų sistema?

Statybinės technikos nuoma per darbų piką: ką žinoti?

Turbinos švilpimas: kada jau reikalingas remontas?

Gimtadienio stalas lauke: ką patiekti ir kaip pasiruošti?

Liepos 1 d. bus skelbiami nauji kvietimai teikti paraiškas neefektyvių šildymo įrenginių keitimui

Syrskis: nuo metų pradžios Ukrainos pajėgos išlaisvino daugiau nei 670 kva. kilometrų

Trečiadienio horoskopas: strategams metas užbaigti nebaigtus pokalbius

Pirmieji Kauno rajono atstovai iškeliavo į Moksleivių dainų šventę

Kaunietės atradimas stebina: pigi indaplovės tabletė pakeičia brangiausius valiklius

„Vičiūnų grupė“ gina savo koldūnus

Pirmieji Kauno rajono atstovai iškeliavo į Moksleivių dainų šventę

Už sukčiavimą nuteisti Lietuvos ir Latvijos piliečiai

Visuomeninė iniciatyva „Šeima 2050“ pradeda bendradarbiavimą su Kauno miesto savivaldybe

Tyrimas: 8 iš 10 į „Tele2“ perėjusių klientų teigia mokantys mažiau

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone birželio 29 d. – liepos 5 d.

Seimas balsuos dėl Valentinavičiaus skyrimo žvalgybos kontrolieriumi

Žemės įsigijimo sąlygos: kad ir kaip tobulinamos – vis su spragomis

Dienos horoskopas: svajonės apie keliones virsta karjeros planais

Kaunas turistų akimis

Kaune užfiksuotas naujas karščio rekordas

Rutte turi žinią NATO narėms: pripažinkite, Trumpas buvo teisus

2026-07-07

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 7-12 d.

2026-07-07

Kreminis graikiškas jogurtas su medumi ir vasaros uogomis

2026-07-07

Krašto keliuose įsibėgėja „dešiniojo rato“ programa

2026-07-07

Žinok, atpažink, pranešk: modernios prekybos žmonėmis grėsmės

2026-07-07

Užsienio istorinių sukakčių kalendorius

2026-07-07

Liepos 7-osios horoskopas: kūrybiški sprendimai namuose ir netikėtos pažintys

2026-07-07

Ekspertai įspėja: kaip atpažinti pavojingus žaislus ir apsaugoti vaikus?

2026-07-06

Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektams – lėšos

2026-07-06

Prezidentas patvirtino naujosios Vyriausybės sudėtį

2026-07-06

Nausėdos prašoma vetuoti dezinformaciją draudžiančias Rinkimų kodekso pataisas

2026-07-06

Kačerginės žiede lenktynių metu žuvo žiūrovas

2026-07-06

Suvalkijos pavadinimo keitimas kelia linksmas diskusijas

2026-07-06

Krašto keliuose įsibėgėja „dešiniojo rato“ programa

2026-07-06

Klasikinė itališka brusketa su pomidorais ir bazilikais

2026-07-06

KTU ir Lietuvos kariuomenė bendradarbiauja

2026-07-06

Nausėda dalina apdovanojimus

2026-07-06

Krašto keliuose įsibėgėja „dešiniojo rato“ programa

2026-07-06

Dar vienas Lietuvos plaukimo rekordas

2026-07-06
Olekas

Olekas siūlo keisti slapto balsavimo tvarką

2026-07-06

Lietuvoje ir pasaulyje bus giedama Tautiška giesmė

2026-07-06

Liepos 6-osios horoskopas: intuicija ves į asmeninį proveržį

2026-07-06

Tragiškas vakaras Lietuvos krepšiniui (video)

2026-07-06

Sostinėje susibūrė tūkstančiai jaunųjų šokėjų

2026-07-05

Birštone karšto oro balionų čempionate – lietuvio Roko Kostiuškevičiaus triumfas

2026-07-05

Kaune pavogtas 18 tūkst. eurų vertės automobilis

2026-07-05

Palankiau atsivežti automobilius iš JAV

2026-07-05

Lenkijoje ginčai dėl „Patriot“ oro gynybos raketų pristatymo į Ukrainą

2026-07-05

„Deimantinės lygos“ etape įspūdingi lietuvių pasirodymai

2026-07-05

Dėl Ruginienės patarėjo Vinokuro brolio – ikiteisminis tyrimas

2026-07-05

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos