Nepaisant skirtingų nuomonių apie galimą Europos Sąjungos (ES) ir JAV tarptautinės prekybos susitarimo poveikį regiono ekonomikai, liepą Europos pramonės lūkesčiai šiek tiek pagerėjo, o Lietuvos – toliau prastėjo. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas liepos mėnesį smuko iki 47,1 – tai jau ketvirtas mėnuo iš eilės, kai fiksuojama lūkesčių blogėjimo tendencija.
Euro zonos pramonės lūkesčių indeksas (PMI, angl. Purchasing Managers’ Index) liepą pakilo nuo 49,5 iki 49,8 punktų. Euro zonos pramonės lūkesčiai šiuo metu yra geriausi nuo 2022 m. liepos, nors naujų užsakymų skaičius mažėja dėl vis dar menkos paklausos. Tuo tarpu Lietuvos pramonės įmonėse stiprėja abejonės dėl artimiausio laikotarpio gamybos perspektyvų ir mažėja pasitikėjimas produkcijos paklausa.
„Lietuvos eksporto stuburą sudarančios įmonės susiduria su spaudimu. Lietuvos pramonė išlieka atspari, tačiau dabartinė aplinka reikalauja daugiau nei tik prisitaikymo – reikia nacionalinių sprendimų, kurie padėtų įmonėms išlikti konkurencingoms. Privalome stiprinti eksporto kreditų apsaugą, skatinti investicijas ir aktyvinti Lietuvos įsitraukimą į Europos gynybos, energetikos ir konkurencingumo projektus“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Didžiausi lūkesčiai dėl gamybos augimo fiksuojami kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių sektoriuje – kas antra šio sektoriaus įmonė tikisi gamybos augimo. Optimistinės nuotaikos taip pat vyrauja kitų nemetalo mineralinių produktų, drabužių siuvimo ir tekstilės gaminių gamybos sektoriuose, kur dvi iš penkių įmonių prognozuoja gamybos augimą. Tuo metu beveik trečdalis chemijos pramonės įmonių tikisi gamybos apimčių mažėjimo.
Apie 60 proc. visų pramonės įmonių prognozuoja, kad gamybos apimtys artimiausiu metu nesikeis. Vis dėlto nuo praėjusių metų pabaigos pastebimai auga nusivylimas paklausa – beveik 40 proc. įmonių teigia, kad paklausa yra per maža. Ypač nepatenkintos yra kitų nemetalo mineralinių produktų bei guminių ir plastikinių gaminių sektorių įmonės – net trys iš penkių jose mano, kad paklausa yra per silpna.
Perteklinės produkcijos atsargos kaupiasi drabužių siuvimo, chemijos ir gumos bei plastiko gaminių sektoriuose – maždaug kas penkta įmonė iš šių sričių susiduria su šia problema. Visgi dauguma įmonių atsargų lygį laiko subalansuotu.
Nors tendencija nėra ryški, šiek tiek mažėja įmonių pasitikėjimas, kad darbuotojų skaičius išliks stabilus – trys iš keturių įmonių prognozuoja, kad artimiausiu metu personalo skaičius nesikeis. Tuo tarpu chemijos sektoriuje nerimas dėl darbuotojų išlieka – kas ketvirta įmonė svarsto apie darbuotojų mažinimą. Be to, pastebima, kad po imigracijos bangos atslūgimo vėl išryškėjo darbuotojų trūkumo problema – vis daugiau įmonių teigia, kad būtent tai riboja jų gamybą.
Pramonės pajėgumų panaudojimo lygis liepą sumažėjo nežymiai – 0,1 proc. punkto, nuo 71,5 proc. birželį iki 71,4 proc. liepą. Nuo 2023 m. pradžios šalies pramonės įmonių pajėgumų panaudojimas neperkopia 70 proc. ribos ir nesiekia ilgamečio 75 proc. vidurkio (2015–2024 m. kovo duomenimis). Virš vidurkio pajėgumų panaudojimas fiksuotas drabužių siuvimo ir baldų gamybos sektoriuose (po 83 proc.). Mažiausiai pajėgumai išnaudojami tekstilės gaminių (61,7 proc.), kitų nemetalo mineralinių produktų (62,2 proc.) bei metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius (62,5 proc.), sektoriuose.
Didžiausias pajėgumų panaudojimo augimas per mėnesį fiksuotas tekstilės gaminių gamyboje – augimas siekė 3,2 proc. punkto (nuo 58,5 proc. iki 61,7 proc.). Tuo metu labiausiai mažėjo chemikalų ir chemijos produktų (–2,5 proc. punkto) bei kitų nemetalo mineralinių produktų (–2,1 proc. punkto) gamybos sektoriuose.
Liepą tik dviejų sektorių – kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių (51,9) bei baldų gamybos (51,0) – lūkesčių indeksai viršijo 50 punktų ribą, žyminčią optimizmą. Reikšmingas lūkesčių augimas taip pat fiksuotas baldų gamybos (+3,0 punkto), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių (+2,5), guminių ir plastikinių gaminių (+1,4) bei metalo gaminių (+1,3) sektoriuose.
Tuo tarpu žemiausi lūkesčių indeksai fiksuoti chemijos (37,5 – prasčiausias nuo 2023 m. liepos), gumos ir plastiko (42,0), metalo gaminių (43,9) bei kitų nemetalo mineralinių produktų (46,9) sektoriuose.
Pranešimą parengė Lietuvos pramonininkų konfederacija.
